Po 15 metų į Lietuvą grįžusi emigrantė: ieškodama darbo nežinojau, ko tikėtis, bet buvau labai maloniai nustebinta

Jungtinėje Karalystėje penkiolika metų pragyvenusi Daina Stanišauskienė su šeima neseniai grįžo į Lietuvą, baigia įsirengti nuosavą būstą Kauno apylinkėse, o darbą gavo Vilniuje. „Kai galiu dirbti nuotoliniu būdu, viską suderinti daug paprasčiau“, – sako moteris, kurios istorija atskleidžia, kas į tėvynę grąžina lietuvius.

Sugrįžusi emigrantė pasakoja, kad prieš 15 metų į Angliją išvyko tiesiog užsidirbti. Informatikos studijas Vilniaus universitete baigusi mergina nesitaikė į darbą pagal specialybę. „Ieškojau padavėjos ar panašaus darbo. Planavau, kad padirbėsiu kelerius metus, susitaupysiu pinigų butui Vilniuje ir grįšiu, – dalijasi Daina, – Tik viskas užtruko gerokai ilgiau. Turbūt taip nutinka daugeliui“.

Ateitį siejo tik su Lietuva

Visada smalsi ir į tiksliuosius mokslus linkusi lietuvė karjeros restoranų ar viešbučių versle nepadarė. Užtat talentas atsiskleidė didelėje tarptautinėje draudimo kompanijoje Londone, kurioje Daina darbavosi daugiau negu 10 metų.

Anglijoje Daina sutiko savo vyrą ir susilaukė dviejų vaikų. „Niekada nesvarstėme apie galimybę visam laikui likti Jungtinėje Karalystėje. Žinojome, kad čia nesijausime savi. Ateitį siejome tik su Lietuva“, – teigia kaunietė ir priduria, kad aiškesnį ateities scenarijų braižyti privertė šurmulys dėl „Brexit“.

Pašnekovė mano, kad procesai Didžiojoje Britanijoje privertė ir kitus lietuvius ne tik įgyti sėslumo statusą, bet ir paskatino susidėlioti aiškesnius grįžimo į Lietuvą planus. Ne veltui pastaraisiais metais aukštyn kojom apsivertė gyventojų migracijos tendencijos: gyventi į Lietuvą atvyksta daugiau asmenų negu išvyksta. Statistikos departamento duomenimis, pernai pirmą kartą per 20 metų į šalį grįžo 5,5 tūkst. daugiau Lietuvos piliečių, negu iš jos emigravo. Iš viso į šalį pernai imigravo per 43 tūkst. asmenų. Daugiausia lietuvių į tėvynę grįžo iš Jungtinės Karalystės.

Dainos šeima jautė šiokį tokį nerimą, matydama, kad britai ketina palikti Europos Sąjungą. Kalbos apie svaro nuvertėjimą lietuvius privertė pasidairyti, kur jie galėtų investuoti santaupas. Šeima turėjo aiškų prioritetą – Lietuvoje įsigyti būstą, kur galėtų gyventi grįžę. Tai ir tapo pagrindine jų investicija.

Grįžo visa šeima ir greitai prisitaikė

Šiuo metu Daina su vyru savo namus netoli Kauno baigia įsirengti. Aštuonerių metų sūnus pradėjo lankyti greta esančią mokyklą, o penkiametė dukra kasdien keliauja į darželį. „Dėl gimtosios kalbos vaikams nekilo jokių problemų. Namuose visada kalbėjome lietuviškai, puoselėjome ryšius su seneliais. Bet angliškai vaikai pabendrauja žaisdami tarpusavyje – taip, kaip buvo įpratę ne namų aplinkoje“, – sako D. Stanišauskienė.

Pašnekovė pripažįsta, kad dėl pandemijos gyventi į Lietuvą grįžo metais vėliau negu planavo. Dėl to sūnų teko leisti į antrą klasę. Tačiau berniukas greitai prisitaikė, mokslai sekasi ir labai patinka.

„Sūnus jau lankė mokyklą užsienyje, o lietuviškai iš pratybų ir vadovėlių namuose savarankiškai išmoko visą pirmos klasės kursą. Vaikas atkakliai dirbo, stengėsi. Dabar dėl jo esu rami ir patenkinta“, – sako mama.

Pastebi Lietuvos pažangą

Londone D. Stanišauskienė dirbo verslo analitike ir IT sprendimų architekte. Grįžusi į Lietuvą ji pajuto, kad sukauptos žinios ir patirtis yra itin paklausios. Pašnekovė pastebi, kad pažangios lietuviškos bendrovės jau seniai dirba su užsienio rinkomis ir išnaudoja atviro pasaulio galimybes. Savo vidine kultūra, vertybėmis, požiūriu į darbuotojus ir santykių puoselėjimu jos supanašėjo su tarptautiniais verslais, taikančiais geriausias praktikas.

„Lietuva labai sparčiai eina į priekį, sugeba įsisavinti pasaulines naujoves ir greitai jas pritaikyti. Per penkiolika metų pasikeitė ne tik miestų ir miestelių vaizdas. Įvyko ir žmonių pasaulėžiūros, mąstymo pokyčių. Matau, kaip darbdaviai vertina darbuotojus, tobulina organizaciją, formuoja vidinius santykius. Per darbo pokalbius tai buvo akivaizdu“, – dalijasi į tėvynę grįžusi IT specialistė.

Darbdavys – Vilniuje, namai – prie Kauno

Ji pripažįsta, kad darbo paieškos Lietuvoje ilgai netruko – užteko socialinio tinklo „LinkedIn“, kad pasiūlymai imtų plaukti vienas po kito. IT sprendimų architekte D. Stanišauskienė įsidarbino IT sprendimus kuriančioje įmonėje „Baltic Amadeus“.

„Aš gyvenu Kauno rajone, o kompanijos biuras yra Vilniuje. Tai darbdaviui nepasirodė kliūtis. Galiu dirbti iš namų, bet nuvažiuoju ir į sostinę, kur man labai patinka“, – tikina Daina. Darbą tėvynėje lengvai susirado ir jos vyras.

D. Stanišauskienė pripažįsta, kad ieškodama darbo Lietuvoje nežinojo, ko tikėtis, neturėjo aiškių reikalavimų ir konkrečių lūkesčių. Į naują patirtį ji žvelgė tarsi į eksperimentą.

Rezultatai nustebino. „Per pokalbį supratau, kad einu gera kryptimi ir man sekasi. Pamačiau, kad savybės, kurios man padėjo Anglijoje, Lietuvoje irgi yra vertinamos. Talentai – išlaisvinami ir skatinami. O aš visuomet buvau smalsi, iniciatyvi, troškau mokytis ir perprasti ne tik savo srities naujoves“, – sako D. Stanišauskienė ir priduria, kad lygindama darbo procesus bei profesinę patirtį Lietuvoje ir užsienyje įžvelgia daugiau panašumų negu skirtumų. Anot jos, čia taikomos tos pačios technikos ir metodologijos kaip ir Jungtinėje Karalystėje, tad viską, ko išmoko svetur, ji gali pritaikyti dirbdama „Baltic Amadeus“.

Lietuva – vis turtingesnė ir patogesnė gyventi

Bendrovės personalo vadovas Darius Dužinskas sako, kad šiuo metu konkurencija dėl talentų rinkoje yra didelio masto ir labai įtempta. Tad kiekvienas į Lietuvą grįžtantis pilietis gali būti vertinga paspirtis bet kuriai organizacijai. „Iš užsienio sugrįžę žmonės parsiveža kitokios patirties bagažą, viską mato ir vertina kiek kitaip, praplečia komandos mąstymo ir veiklos lauką, sustiprina vertybes, pagarbą, toleranciją“, – pastebi D. Dužinskas.

Žmogiškųjų išteklių specialistas įsitikinęs, kad Lietuva dabar yra puiki vieta dirbti ir gyventi bet kurios srities specialistams, įpratusiems prie tarptautinių organizacijų aplinkos. „Atlygio dydis, įmonių branda, bendradarbių santykiai ir vidinė kultūra jau prilygsta pažangiausiose valstybėse kuriamai patirčiai“, – mano „Baltic Amadeus“ personalo vadovas.

Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva smarkiai sumažino pragyvenimo lygio atotrūkį nuo ES vidurkio, o Vilnius – galbūt ir pasivijo. Vienas pagrindinių pragyvenimo lygio rodiklių – bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą, t. y. atsižvelgus į kainų skirtumus tarp valstybių, – Lietuvoje 1995 m. siekęs 33 proc., dabar jau viršija 80 proc. ES vidurkio.

Sugrąžinti emigrantus padeda pandemijos pamokos

Anot D. Dužinsko, šalyje augantis pragyvenimo lygis ir šiuolaikinių technologijų tinklas darbuotojams suteikia daugiau laisvės ir lankstumo, o darbdaviui tarsi savaime padeda išspręsti klausimą, kaip suderinti darbuotojų gyvenamąją vietą ir darbo vietą. „Pandemija mus išmokė, kad darbuotojas yra laisvas pasirinkti savo darbo vietą, nes mes gebame užtikrinti kokybišką nuotolinį darbą. Taigi, geografinės vietos sąvoka tampa vis reliatyvesnė. Žmonės drąsiau keičia savo gyvenamąją vietą, keliauja, tyrinėja pasaulį. Įmonės į tai žiūri kur kas lanksčiau negu anksčiau“, – dalijasi D. Dužinskas.
Pasak personalo vadovo, darbuotojų socialiniai ryšiai gali būti palaikomi tiek nuotoliniu būdu, tiek kuriant ir naudojant priemones, kurios skatina gyvąjį ryšį.

„Matyt, todėl popandeminiu laikotarpiu turime ir tokių darbuotojų, kurie išvyksta gyventi kitur, bet tęsia darbą ir įgyvendina projektus, ir tokių, kurie grįžta į Lietuvą, nes žino, kad susirastą darbą galės sėkmingai atlikti tiek Vilniaus biure, tiek ir iš kitur“, – apibendrina pašnekovas.