Kaip pranešime žiniasklaidai teigia personalo atrankos ekspertai, daugelį metų vyravęs darbuotojų įsitikinimas, kad užsienio įmonės dažnai siūlo geresnes sąlygas, atspindėjo realią darbo rinkos situaciją.

„Prieš 10 metų skirtumai tarp Lietuvos ir Vakarų bendrovių siūlomų darbo sąlygų iš tiesų buvo dideli. Tų pastangų ir įvairovės, kurias mūsų darbo rinkoje stebime dabar, tikrai nebuvo,“ – pasakoja personalo ekspertė, tarptautinės personalo atrankų įmonių grupės UAB „CVO Recruitment“ ir UAB „Simplika“ direktorė Akvilė Kazlienė.

Anot jos, situacijai keistis pirmąjį stiprų impulsą suteikė Lietuvoje įsikuriantys užsienio investuotojai, kurie į rinką kartu atsivežė gerąsias darbuotojų motyvavimo praktikas, pagarbaus partneriško požiūrio į darbuotojus standartus. Be to, šiose bendrovėse įsidarbinęs didelis vietos specialistų būrys turėjo galimybę įsitikinti savo kompetencijomis, kuriama verte, o palaipsniui migruodami rinkoje ėmė kelti aukštesnius reikalavimus visiems darbdaviams.

Foto: Asm. albumas


„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2011–2020 m. Lietuvoje pritraukta daugiau nei 330 užsienio investuotojų projektų, kurių numatytų sukurti darbo vietų skaičius viršijo 34 tūkst. Nemaža dalis investuotojų vėliau pirminį planuotą darbuotojų skaičių Lietuvoje įsteigtose atstovybėse dar padidino.

„Dar prieš dešimtmetį pasaulinėje rinkoje mes dažnai buvome matomi kaip pigi darbo jėga, greitai ir kokybiškai atliekanti savo funkcijas, taip pat turinti gerą vertybinį stuburą, aukštus etikos standartus. Šių privalumų patrauktos užsienio investicijos ir atsivežtos gerosios darbuotojų motyvavimo praktikos ilgainiui parodė lietuviams, kad esame niekuo ne prastesni nei darbuotojai užsienyje. Tai palaipsniui pagrįstai išaugino lūkesčius, kuriuos dabar darbdaviai stengiasi atitikti“, – sako A. Kazlienė.

Pagrindą padėjo tarptautinės įmonės

Ekspertai pastebi, kad darbo sąlygų kartelę ypač padėjo kelti Lietuvoje investuojančios tarptautinės bendrovės, kurios visose savo veiklos šalyse taiko vienodus standartus. Pirmasis užsienio investuotojas Lietuvoje – „Philip Morris“, veiklą šalyje vykdantis nuo 1993 m. Bendrovė ne kartą pateko tarp geidžiamiausių šalies darbdavių. Įmonės atstovė teigia, kad tai pasiekta laikantis globalių standartų.

„Ir prieš daugiau nei 20 metų, ir dabar mūsų įmonės darbo sąlygos visuose žemynuose sudaromos kryptingai ir atsakingai. Lietuvoje veikiančioms „Philip Morris Baltic“ ir „Philip Morris Lietuva“ įmonėms nepriklausomo Nyderlandų instituto „Top Employers Institute“ geriausio darbdavio sertifikatas šiemet suteiktas septintą kartą iš eilės. Tai tik įrodo, kad mes dedame visas pastangas, jog darbuotojai savo darbo aplinkoje jaustųsi saugiai ir patogiai, kad jie galėtų mokytis ir tobulėti ne tik kaip profesionalai, bet ir kaip savo pomėgius bei ambicingus užmojus turinčios asmenybės“, – sako Sandra Daukšienė, bendrovės žmonių ir kultūros vadovė.

Foto: Asm. albumas


Į bendrovės įmonių suteikiamą papildomų naudų paketą patenka šiuo metu plačiai įmonėse taikoma darbuotojų draudimo įvairovė (gyvybės, nelaimingų atsitikimų, medicininių išlaidų ir kt.), jau ilgą laiką aktyviai prisidedama prie darbuotojų papildomo pensijų kaupimo. Siekdama užtikrinti saviraiškos asmeniniame gyvenime galimybę, įmonė darbuotojams kompensuoja sporto veiklas, įvairias asmeninio tobulėjimo iniciatyvas, o darbuotojams, norintiems prisidėti prie savanoriavimo iniciatyvų suteikia papildomo apmokamo laiko.

„Mūsų įmonėje taip pat labai svarbus asmeninių ambicijų, šeimos ir profesinių siekių derinimas. Tai yra vienintelės įmonės Lietuvoje, turinčios „Equal-Salary“ sertifikatą, įrodantį, kad ne tik užtikriname lygų užmokestį už tą patį darbą tiek moterims, tiek vyrams, tačiau taikome ir kitas praktikas lyčių lygybei įtvirtinti. Taip pat viena iš naujausių įmonės įdiegtų iniciatyvų – „Laimingų tėvų“ programa, kuri suteikia galimybę po vaiko priežiūros atostogų grįžusiems tėvams pirmą mėnesį dirbti lanksčiu darbo grafiku, pavyzdžiui pusę darbo laiko, paliekant pilną darbo užmokestį“, – pasakoja S. Daukšienė.

Pasak pašnekovės, nors naudų pakete tam tikri elementai gali skirtis priklausomai nuo konkrečioje šalyje vyraujančių tendencijų, sudarant papildomų naudų paketus visame pasaulyje yra vadovaujamasi tais pačiais pagrindiniais principais.

Nuo Vakarų nebeatsilieka ir lietuviai

Prekybos centro internete „Pigu.lt“ personalo direktorė Aurelija Rakauskaitė-Vaitkevičienė pateikia pavyzdžius, kaip „vakarietiškos“ darbo sąlygos atrodo ir lietuviškose įmonėse, o darbo aplinkos gerinimo bei motyvacinių priemonių paketas apima ne tik vadinamus „higieninius“ dalykus, tačiau ir labiau personalizuotas naudas.

„Didėjant įtampai darbo rinkoje panašėja ir papildomų naudų paketai. Kai kurios naudos jau yra tokios paplitusios rinkoje, kad kone traktuojamos kaip higieninis faktorius ar „must have“. Todėl renkantis darbdavį svarbūs tampa ir „minkštesni“ darbo aplinkos kriterijai, pavyzdžiui, organizacijos vertybės ir kultūra, socialinė atsakomybė, tobulėjimo ir karjeros galimybės,“ – komentuoja A. Rakauskaitė-Vaitkevičienė.

Foto: Asm. albumas


Lietuvių įkurta prekybos centras internete, išaugęs į tarptautinę PHH įmonių grupę, potencialiems kandidatams siūlo spartų tobulėjimą, galimybę realizuoti save ir pritaikyti turimą kompetenciją reikšminguose su įmonės plėtra susijusiuose projektuose. Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje veikiančioje įmonių grupėje atvertos ir tarptautinės karjeros galimybės.

„Esame patrauklūs ir tiems, kas mieliau renkasi nuotolinį darbą, vertina darbo laiko ir vietos lankstumą, siūlome ir galimybes dirbti ne visą darbo dieną, taip pat savarankišką darbą pasirinkusiems, laisvai samdomiems specialistams,“ – vardija specialistė.

Darbo sąlygos netruks prilygti Vakarų šalims

Išaugę darbuotojų lūkesčiai ir pastaraisiais metais vis labiau aštrėjanti konkurencija dėl talentų lėmė tai, jog šiuo metu lietuvių darbo sąlygos vis mažiau skiriasi nuo siūlomų Vakarų šalyse. Tačiau tam tikrų skirtumų vis dar yra.

Vienas iš ryškiausių išlieka darbo užmokestis. 2021 m. antrąjį ketvirtį, vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo 994,40 eurų „į rankas“, kai atitinkamas vidutinis atlyginimas Europoje 2020 m. siekė 1441 eurų. Vis dėlto, A. Kazlienės nuomone, pragyvenimo lygiui Lietuvoje ir toliau sparčiai augant, augs ir atlygio lūkesčiai: „Labai tikėtina, kad 10-ies metų perspektyvoje susilyginsime su Vakarais ir skirtumų nebeliks arba jie bus labai nedideli.“

Ekspertė pastebi, jog Lietuvoje darbdaviai taip pat kartais būna linkę į kraštutinumus, nemato platesnio vaizdo ir ilgalaikės perspektyvos.

Foto: Shutterstock


„Kiek girdžiu iš darbuotojų, Vakaruose labai vengiama „karštų“ sprendimų, o naujų praktikų įdiegimai organizacijoje yra planuojami bei įgyvendinami strategiškai, nuosekliai. Lietuvoje mes dažnai bandome reaguoti greitai ir lanksčiai. Sparčiai besikeičiant pasauliui ir darbo rinkai, tai gali būti privalumas, tačiau visgi pasigendama nuoseklumo, o per greitį rizikuojama padaryti nepamatuotų klaidų“, – sako A. Kazlienė.

Tuo tarpu kiti darbo sąlygų elementai labai supanašėjo – prie to prisideda pačių šalies įmonių siekis diegti modernias, užsienyje pasiteisinusias praktikas, stebėti tarptautines tendencijas.

„Bendrovės Lietuvoje atidžiai seka tarptautines naujienas ir darbuotojų pritraukimo, motyvavimo bei išlaikymo tendencijas, deda pastangas nuo jų neatsilikti. Lietuvos darbdaviai yra edukuoti ir motyvuoti, vis kūrybiškiau žiūri į darbuotojų gerovę, yra linkę į naudų personalizavimą, įvairių kitų gerųjų praktikų taikymą“, – teigia A. Kazlienė.