Introvertas ir ekstravertas psichologinėje klasifikacijoje yra du pagrindiniai tipai, apibrėžiantys, kaip atsiskleidžia asmenybė. Kraštutinių, 100 proc. išreikštų, introvertų ir ekstravertų tarp visų žmonių pasitaiko retai. Paprastai žmonės turi ir vienam, ir kitam tipui būdingų bruožų, tik dalis jų yra silpniau ar stipriau dominuojantys.

Psichologai ar personalo specialistai pokalbio metu labai greitai pastebi psichologiniam asmenybės tipui būdingus bruožus. Ekstravertai daugiau kalba, ekspresyviai bendrauja dėmesį kreipdami į išorę ir kitus žmones. Introvertai pirmiausia klauso ir gilinasi į save, gerai pasveria žodžius, stengiasi tiksliai formuluoti mintis.

Introverto smegenys veikia kitaip

Stresinėje situacijoje, tvyrant įtampai, žmogaus prigimtinio tipo bruožai tampa ypač ryškūs. Taigi, natūralu, jog prieš atsakingą darbo pokalbį introvertams gali kilti tam tikrų sunkumų ir klausimų, kaip geriau atsikleisti save, užmegzti nuoširdų, atvirą ryšį ir pateikti visą darbdaviui aktualią informaciją.
Ugnė Juodytė

Psichologė Ugnė Juodytė ramina: „Dažniausiai vien introversija nelemia to, ar per darbo pokalbį sunku, ar ne. Tikėtina, kad tai lemia savybių, įsitikinimų, savęs vertinimo, turėtų patirčių derinys“.

Vis dėlto susidūrus su stipriai išreikštu introvertu ir norint jį geriau pažinti, psichologė pirmiausia siūlo suprasti, kaip veikia šio asmenybės tipo smegenys. „Yra nustatyta, kad introvertų smegenis kur kas mažiau veikia dopaminas. Dėl to jie taip stipriai nesiekia išorinės stimuliacijos kaip ekstravertai. O darbo pokalbis būtent stimuliaciją ir sukuria. Taigi, po pokalbio tikras introvertas gali jaustis labiau išsikrovęs ir išsunktas“, – pastebi U. Juodytė. Anot pašnekovės, tokioje situacijoje introvertams pravartu žinoti būdus, kaip atgauti jėgas ir emocinę pusiausvyrą.

Atrankos pokalbis primena dėlionės žaidimą

Įmonių personalo, žmogiškųjų išteklių specialistams taip pat gan dažnai tenka įvairiais būdais padėti introvertams per darbo pokalbius jaustis geriau ir sklandžiai „atrakinti“ save.

„Atrankos pokalbis su introvertu panašus į informacijos dėlionę, kai turiu detalė po detalės iš pašnekovo atsakymų susidaryti visą vaizdą. Gerai tai, kad dažniausiai tos detalės būna labai tikslios, nėra perteklinių bei nereikalingų, tad personalo specialistui reikia mažiau pastangų persijojant ir susisteminant gautą informaciją“, – patirtimi dalijasi Odeta Zubrienė, bendrovės „Litgrid“ personalo skyriaus vadovė.
Odeta Zubrienė

Pasak O. Zubrienės, atranką atliekantis profesionalas jau iš pirmo kandidato sakinio gali pastebėti tam tikrus asmenybės bruožus, rodančius psichologinį asmenybės tipą. Taigi, darbdavio atstovas turi labai greitai reflektuoti ir prisiderinti prie pašnekovo.

Specialistė pastebi, kad introvertai jaučiasi saugiau ir drąsiau, kai atranką atliekantis žmogus per pokalbį reflektuoja jų žodžiais, perima sakinių sandarą, padeda geriau išreikšti, išplėtoti mintį. Be to, introvertų nesutrikdo pauzės pokalbyje, kai tuo tarpu ekstravertai dažnai skuba užpildyti tylą.

„Apskritai, introvertai yra puikūs klausytojai ir analitikai. Todėl darbai bei užduotys, kai reikia išklausyti, suprasti kitą žmogų ar nustatyti sistemos klaidą, mechanizmo gedimą, jiems yra prie širdies, nes taip gali laisvai pasireikšti jų loginis mąstymas, konstruktyvumas, atsakingumas – stipriosios profesionalo savybės“, – sako nuolat pokalbius su įmonės darbuotojais ir kandidatais rengianti personalo skyriaus vadovė.

Į susitikimą – su aiškiais lūkesčiais ir noru pažinti įmonės kultūrą

Svarbi pamoka, kurią greitai išmoksta atrankų specialistai, – neužduoti introvertams pernelyg daug plačių klausimų, nes tai juos gali sutrikdyti. „Klausti reikia tiksliai ir aiškiai“, – pažymi O. Zubrienė ir darbdavių atstovams pataria nesitikėti labai plataus pokalbio apie gyvenimą, pomėgius, augintinius ir pan. Anot jos, introvertui atsiskleisti padeda siauri, konkretūs klausimai, susiję su konkrečiomis situacijomis, rezultatais, darbo patirtimi.

„Paprastai net tą pačią situaciją introvertas ir ekstravertas nupasakoja skirtingai. Ekstravertas sakys, kad „mes padarėme, sukūrėme, pasiekėme“, o introvertas – „buvau“, „dalyvavau“, – dalijasi personalo skyriaus vadovė.

Pirmuosius karjeros žingsnius žengiantiems kandidatams ji ypač pataria daugiau dėmesio skirti įmonės, kurioje norima gauti darbą, kultūrai, vertybėms, praktikoms. Su tuo susiję kandidato klausimai, anot O. Zubrienės, padeda daugiau sužinoti apie darbdavio organizacijos vidaus gyvenimą ir pamatyti, ar įmonės aplinka neprasilenkia su jo ar jos lūkesčiais, ar atitinka charakterį ir asmenines nuostatas, ar čia būtų gera ir malonu dirbti.

Apibendrindama „Litgrid“ personalo skyriaus vadovė O. Zubrienė akcentuoja, kad vienas esminių dalykų kandidatams – per darbo pokalbį tiksliai žinoti, ko nori ir ko sieki.

Jaudulį sutramdyti padės 5 patarimai

Psichologė U. Juodytė antrina, kad aiškiai apibrėžti lūkesčiai, geras savęs pažinimas ir apie organizaciją surinkta informacija – žingsnis sėkmės link. „Žinoma, kiekvienam pokalbiui reikia ruoštis. O pasiruošimo trukmė priklauso nuo jūsų turimos darbinės ir atrankų patirties. Jei tai pirmieji pokalbiai – tam reikėtų skirti daugiau laiko: perskaityti patarimų, knygų apie tai, kaip vyksta pokalbiai, pasikalbėti su patirties turinčiais žmonėmis. Gal net nueiti į mentorystės ar mokamą konsultaciją su atrankų specialistu, kad papasakotų jums visus pagrindinius atrankos momentus“, – vardija U. Juodytė.

Psichologė mano, kad net labai patyrusiam profesionalui prieš darbo pokalbį verta repetuoti. „Su artimu žmogumi arba profesionalu pasidalinkite pagrindiniais atsakymais į klausimus, kuriuos, tikėtina, kad užduos pokalbio metu. Tai leis daug sklandžiau atsakyti į klausimus ir jausitės ramiau“, – pataria specialistė.

U. Juodytės teigimu, kiekvienam žmogui verta žinoti būdų, kaip stresinėje situacijoje galima sau padėti – tai leis išvengti strigimų per darbo pokalbį. Psichologė pateikia penkis patarimus:

1. Ruošti save nuolat, dar nesutarus dėl konkrečių pokalbių. Vienas puikiausių būdų sąmoningumo ugdymo (angl. mindfulness) praktikos ir kitos meditacijos, kurios padeda treniruoti dėmesingumą.

2. Dar iki pokalbio išbandyti įvairias kvėpavimo technikas ir patyrinėti, kas geriausiai veikia. Pokalbio metu jas bus galima panaudoti.

3. Jei pokalbio metu imate jausti, kad įtampa kyla – nukreipti kelioms akimirkoms dėmesį į pėdas, atramą, kuri laiko (žemė, kėdė) – tinka visi įsižeminimo pratimai. Taip pat galima kelias akimirkas giliau pakvėpuoti – tiesiog stipriau išpučiant ir sutraukiant pilvą. Galite būti ramus – šių momentų interviu atliekantis žmogus nepastebės.

4. Prieš pokalbį neįsiaudrinti – nepradėti galvoti, kas bus, kaip elgsiuosi. Neuždavinėti sau klausimų: o kas bus jei nežinosiu atsakymo? O jei yra geresnių? O gal mano patirties neužteks? Tik pastebėjus tokias mintis – sakyti sau „Stop“ ir nukreipti savo dėmesį kitur – paskambinkite draugui, paklausykite muzikos, pažiūrėkite filmą ar pasigaminkite valgyti.

5. Eikite į pokalbį nekeldami jam didelių lūkesčių: „įsijunkite“ smalsumą procesui ir tarsi eksperimentuokite susitikimą su darbdavio atstovu. Juk per eksperimentą mes nežinome, kokia bus pabaiga – tad galima tiesiog daryti, ką galime geriausio, ir pamatysime koks bus rezultatas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)