„Jauniems žmonėms nebeįdomu dirbti tik tam, kad turėtų pinigų atskiro nuo tėvų būsto nuomai. Jų protai nori ir gali nuveikti žymiai daugiau, jiems nepatinka sėdėti kėdėje ir atlikti tas pačias užduotis kiekvieną savaitę. Perspektyva, augimas, galimybės save įprasminti, o ne suktis kaip pelei rate ir džiaugtis stabilumu – Z karta yra „verslininkai“ (angl. entrepreneurs) ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Jaunoji karta, nors ir dinamiškesnė, bet kur kas imlesnė, labiau linkusi nerti į nežinomybę. Su šiais žmonėmis ne visada dirbti lengva, tačiau tikrai įdomu“, – sako Raminta Daukšienė, „CyberCare“ personalo vadovė.
Raminta Daukšienė

Realūs karjeros laiptai

Šiais laikais į darbo rinką įsiliejantiems darbuotojams svarbu jausti, kad organizacijoje, į kurią jie kandidatuoja, įmanoma skleistis asmeninėms ambicijoms – ir karjeros, ir įgūdžių prasme. Pasak atliktų tyrimų, net 60 proc. Z kartos darbuotojų nurodo, kad darbovietėje jiems svarbu gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį iš vadovų, kuris suteikia kryptį tobulėjimui.

„Labai svarbu užtikrinti galimybę augti ir kilti karjeros laiptais, nuo atėjimo į organizaciją piešti aiškią ateities trajektoriją. Beveik kiekvienas jaunas žmogus nori tapti profesionalu ar ekspertu, todėl būtina jam parodyti ir pasakoti, kad tai įmanoma bei kaip tai padaryti. Geriausia, kai nuo pat atėjimo į įmonę naujas darbuotojas žino, kokius žingsnius žengti, kad jo karjera judėtų horizontaliai ar vertikaliai. Tikėtina, kad įmonėse, kuriose samdomi Z kartos darbuotojai, atsiras nauja darbo pozicija kaip karjerų konsultantai. Tokias konsultacijas suteikiame ir savo komandai. Ne veltui esame vadinami „Tesonet“ akseleratoriaus talentų kalve“, – sako R. Daukšienė.

Žinoma, įtaką jaunų darbuotojų pasirinkimams daro ir suburta komanda, galimybė sutikti žmones, kurie ateityje gali tapti bendražygiais. Tai dar vienas kartų skirtumas, kurį jaučia personalo atrankos specialistai.

„Z karta ieško ne tik pinigų, bet ir prasmės. Jie ateina į darbą ne tik dirbti ir atidirbti: čia nori susirasti draugų, mentorių, būsimų verslo partnerių ateities svajonių startuoliams kurti, bendrų interesų, kurie galėtų sieti ir po darbo. Kas ten žino, gal jis darbe ras savo mylimą žmogų? Juk kasdien ten praleidžia bent 8 valandas. Dabartinės kartos santykis su darbu gal ir dinamiškas, bet tikrai asmeniškesnis“, – sako pašnekovė.

Vieši komplimentai

Įmonės“ personalo vadovė teigia, kad jaunieji darbuotojai ypatingai vertina viešą teigiamo grįžtamojo ryšio demonstravimą. Toks tiesioginis ryšys – įrodymas, kad vadovai jais didžiuojasi, o tai darbuotojui padeda jaustis nepamainoma komandos dalimi. Svarbiausia tokioje darbuotojų patirtimis grįstoje komunikacijoje kalbėti paprastai, tarsi kalbama būtų komandos viduje.

„Aktyviai skelbiame įrašus socialinėse medijose, sveikiname pakilus karjeros laiptais, įdarbinus sėkmingai rekomenduotą draugą, pristačius rezultatus ant scenos įmonės renginyje ir pan. Matome prasmę ir abipusę naudą išnešant sėkmės istorijas iš vidinių įmonės koridorių į viešumą, kartais – net pačias mažiausias. Gebėjimas nuoširdžiai džiaugtis už dalykus, kurie vyresnei kartai net nebūtų didelis pasiekimas (pvz. pakviestas draugas prisijungti prie komandos, universiteto baigimas ar dalyvavimas „Ironman“ renginyje) – būtent tokios autentiškos istorijos, padeda kurti atviros ir nenuobodžios įmonės kultūros jausmą“, – sako R. Daukšienė.

Nuolatinis dialogas – ir pagrindinė prevencinė priemonė daugeliui šiuolaikinių problemų, susijusių su personalo valdymu. Šių laikų darbuotojų karta pasižymi žymiai didesne empatija, gebėjimu reikšti savo jausmus – tyrimai rodo, kad net 90 proc. Z kartos atstovų vertina žmogišką ir artimą ryšį, kai kalbama apie bendravimą darbo aplinkoje. Iš vienos pusės tai privalumas – darbuotojas atviriau reikš savo nuomonę, tačiau svarbu nepamiršti, kad tą nuomonę reikia ir išgirsti.

Darbdaviai reaguoja į kintančią darbo rinką

Šiandien keičiasi ne tik darbuotojų, bet ir darbdavių požiūris. Organizacijos nebeieško tik tų darbuotojų, kurie turi patirties, o labiau atsižvelgia į emocinį intelektą ir asmens vertybes, kurios padėtų užtikrinti efektyvų žmogaus įsiliejimą į komandą, motyvaciją ir gebėjimus tobulėti.

„Nebūtinai profesinė patirtis lemia darbo efektyvumą. Daug bendrovių yra pasiryžusios užsiauginti jauną, ambicingą darbuotoją, kuris nors ir neturi patirties, tačiau yra empatiškas, turi stiprų emocinį intelektą ar kitų savybių, kurių reikia būtent tai darbo vietai. Įdarbinant jauną žmogų be patirties, daug dėmesio skiriama požiūrio formavimui susidūrus su problemomis ir gebėjimą dirbti komandoje“, – sako personalo vadovė.

Naujam darbuotojui, kuris neturi patirties, reikia ir daugiau laiko, vadovų indėlio, organizacijos resursų. Skaičiuojant kiekybiškai – tai kainuoja daugiau. Tačiau taip teigti klaidinga ir toks stereotipas žlunga: dažnai toks darbuotojas mokosi greičiau, perpranta darbotvarkės procesus efektyviau ir turi daugiau motyvacijos negu tas, kuris dirba jau ilgai ir nuobodžiauja.

„Sutinku daug jaunų žmonių, kurie dar nežino ko nori. Tokie kandidatai mūsų visai negąsdina, nes turime visa artileriją juos nukreipti linkme, kurioje jų stipriosios pusės būtų įdarbintos. Darbuotojų ieškančios bendrovės žino, kad tai – būdas atrasti talentų, kai jų paieška sunkėja“, – sako Raminta Daukšienė.

Siūlo papildomas naudas

Personalo vadovė teigia, kad darbdaviai stengiasi darbuotojus motyvuoti ne tik finansiškai, bet ir siūlant vis labiau personalizuotus kelius tobulėti.

„Daugėja darbdavių, kurie nuolat siūlo augti, jeigu tik darbuotojai jaučia tokį poreikį. Visi mūsų kolegos turi prieigas prie platformų, kuriose galima išklausyti kvalifikuotų specialistų sukurtus įvairiausių kompetencijų kursus, padedančius tobulinti savo emocinį intelektą, programavimo įgūdžius ar kitą norimą sferą. Tai puikiai tinka intravertiškesniems kolegoms. Ekstravertai dažnai renkasi ieškosi vidinių mentorių, iš kurių mokosi per kontaktą ir praktiką“, – tęsia įmonės atstovė.

Be to, darbdaviai konkuruoja tarpusavyje siūlydami sporto abonementus, skatindami sveiką gyvenseną. Tačiau personalo vadovė pasakoja, kad bendrovėse didelis dėmesys skiriamas jau ne tik fizinei savijautai, bet ir emocinei, net jei komanda – jauna, ambicinga ir pilna maksimalizmo: „Pastarieji dveji metai buvo nelengvi visiems – tiek darbuose, tiek namuose, kai įvyko daug pasikeitimų ir lūžių. Būtent dėl to darbdaviai rūpinasi, kad žmogus gerai jaustųsi tiek darbo, tiek asmeninėje aplinkoje, todėl siūlo ne tik individualias treniruotes su sveikatingumo konsultantu, bet ir psichologinę pagalbą su profesionalais.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (68)