„Karas dėl talentų baigėsi. Talentai laimėjo. Dabar prasideda talentų krizė ir, kaip su kiekviena krize, pirmiausia reikia suprasti, kad ji yra. Faktai akivaizdūs: IT srityje dirbančių žmonių skaičius yra rekordinis, darbo skelbimų skaičius – rekordinis, vidutiniai atlyginimai taip pat“, – renginyje „Telia VIP Gyvai“ sakė personalo atrankos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris Vytenis Šidlauskas.

Tiesa, anot jo, krizė dar tik prasideda ir kol kas kiekviena įmonė problemas sprendžia individualiai, ieškodama IT specialistų, lėšų jiems pritraukti ir kelti atlyginimus.

Uždirba daugiau nei vadovai

Ekspertai skaičiuoja, kad per pastaruosius trejus metus programuotojų atlyginimai padidėjo daugiau nei dvigubai, o šiandien IT specialistų algos yra maždaug 15 proc. didesnės už rinkos vidurkį. Pasak „Telia“ verslo klientų vadovo Daniel Karpovič, jau nestebina situacijos, kai IT specialistų atlyginimai, įvertinus priedus, viršija net jų vadovų atlygį.

Tačiau vien pritraukti IT specialistus pasiūlius didesnį atlyginimą neužtenka. Šiems darbuotojams svarbios ne tik geros darbo sąlygos, bet ir įdomūs, skirtingo pobūdžio projektai, prie kurių prisidėdami jie gali augti ir tobulėti. Tai pasiūlyti gali anaiptol ne kiekviena įmonė.

Kita vertus, ne kiekvienai įmonei būtina turėti savo IT specialistų komandą, užsiimti jų paieška, samdymu ir išlaikymu.

„Vienas iš paprasčiausių ir patogiausių sprendimų yra mokytis visko nedaryti patiems. Verslas turi koncentruotis į savo pagrindinę veiklą, o IT paslaugas dažnu atveju labiau apsimoka pirkti iš savo srities profesionalų. Žinoma, būtina nustatyti kokybės standartą, o skirtingų tiekėjų įtraukimas leis užtikrinti konkurencingą kainą“, – teigė D. Karpovič.

Foto: Shutterstock

Trūkumas – neadekvatus

Tačiau ką daryti Lietuvos verslams, kuriems IT specialistai būtini?

Kompiuterinių žaidimų kūrėjo ir leidėjo „Wargamingׅ Vilnius“ generalinis direktorius Mantas Katinas sakė, kad Lietuvos IT talentų rinka buvo prisotinta dar prieš trejus metus. Prie to prisidėjo tiek pritrauktos užsienio investicijos, tiek vietiniai rinkos dalyviai bei sustiprėję startuoliai.

„IT specialistų trūksta visur, bet Vilniuje jų trūkumas yra neadekvatus. Tai pasekmė to, kad mes per daug sėkmingai augome. Kas laukia ateityje? Švietimo sistema gali parūpinti apie 30 proc. augimą per ateinančius 10 metų. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad tai problemų neišspręs. Visos valstybės, kurios pasiekė tą ribą, ėjo ta pačia kryptimi – traukė talentus iš užsienio. Pavyzdžiui, „Google“ atstovybėje Dubline apie 80 proc. darbuotojų yra ne airiai“, – pastebėjo M. Katinas.

Anot jo, norint į Lietuvą pritraukti užsienio IT specialistus, būtina peržvelgti procesus ne tik pačiose įmonėse, bet ir valstybiniu lygiu, nuo imigrantų atvykimo, įsikūrimo, iki įsidarbinimo ir darbo sąlygų. Kitas klausimas – ar verslas pasiruošęs priimti specialistus iš užsienio? „Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 200 Lietuvos įmonių. Visos jos nurodė norinčios specialistų iš užsienio, bet 80 proc. jų yra nepasiruošusios biure kalbėti angliškai. Tokiems verslams galiu tik palinkėti – good luck!“ – šyptelėjo M. Katinas.

Foto: Shutterstock

Vyksta „pasivaikščiojimas“

V. Šidlauskas taip pat pabrėžė, kad neužtenka vien noro priimti užsienio specialistus, o pradėti reikėtų nuo paprasčiausios situacijos analizės. „Jau daug metų kalbame apie talentų pritraukimą iš užsienio, bet buvo tik pavieniai bandymai nuvykti, pavyzdžiui, į Baltarusiją jų pakalbinti. Jei to nedarėme „iš esmės“, kaip rinka, vadinasi, problemos dar nėra“, – sakė „Alliance for Recruitment“ partneris.

Jis pridūrė, kad sprendimą kviestis talentus iš užsienio turi priimti aukščiausio lygio vadovai, sugebantys gauti tikrą pritarimą iš vidurinės grandies vadovų – nes pastarieji patirs esminį pokytį kasdienybėje.

Pasak V. Šidlausko, šiuo metu vyksta specialistų „pasivaikščiojimas“ ir jis tęsis tol, kol įmonės turės lėšų kelti algas. „Mano darbas vis dar yra pervesti specialistus per gatvę, iš vieno verslo centro į kitą. Net ne tarp skirtingų miestų. Jau nekalbu, kad dauguma komandų net tarptautinėse įmonėse nėra pasiruošusios keisti darbinės kalbos į anglų, kadangi vis dar pakanka lietuvių specialistų“, – teigė darbo rinkos ekspertas.

Darbą keisti vidutiniškai sutinka 15–20 proc. žmonių, ir jei prieš dešimtmetį kandidatai, vienoje darbovietėje išbuvę mažiau nei 5 metus, buvo laikomi keičiantys darbą „per greitai“, dabar tampa normalia praktika keisti darbą kas porą metų.

Situaciją dar paaštrino koronaviruso pandemija, kuomet, išsikrausčius dirbti iš namų, žmonių lojalumas dar sumažėjo. V. Šidlausko žodžiais, „jei darbo vieta yra tavo namai, koks skirtumas, kokiam prekės ženklui dirbti?“

Kita vertus, tai yra atsakymas, kodėl įmonės laukia pandemijos pabaigos: kad darbuotojai grįžtų į biurus, kuriuose vyksta bendravimas, renginiai, kuriama vidinė kultūra. Nes išlaikyti darbuotojus, kurių vienintelė motyvacija yra atlyginimas, tiesiog neracionalu.