Pasakė, kokios šiuo metu paklausios profesijos netolimoje ateityje išnyks, o kokiems darbuotojams šypsosis sėkmė

Vertinant artimiausią penkmetį, anot ekspertų, darbo rinkoje paklausiausi bus informacinių technologijų specialistai, inžinieriai, duomenų analitikai, automatizuotų procesų valdytojai, kibernetinio saugumo specialistai. Tačiau dalis šiuo metu paklausių profesijų palaipsniui apskritai išnyks. Liūdniausia prognozė – dirbantiems darbus, kuriuose daug monotoniškų, besikartojančių procesų.

Ekspertai pabrėžia: svarbiausiais tampa baziniai įgūdžiai ir gebėjimas juos pritaikyti nuolat besikeičiančioje aplinkoje, taip pat žmogaus asmeninės savybės.

Perspektyviausios sritys – IT, duomenų mokslas ir medicina

Itin reikšmingų, staigių pokyčių darbo rinkoje artimiausią penkmetį nereikėtų tikėtis, bet visą pasaulį apimanti skaitmenizacija, procesų automatizavimas neišvengiamai ir negrįžtamai keičia darbo rinkos taisykles. Anot Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) atstovų, keičiasi rinkos poreikiai, o dirbantieji turės prie šių pokyčių prisitaikyti.

PVPA direktorė Aušra Bytautienė atkreipia dėmesį, kad dalis profesijų, kurios ateityje bus paklausios, šiuo metu dar net neegzistuoja.

„Neįmanoma įvardinti to, ko dar nėra. Dabar itin sunku prognozuoti, kokių žinių ir gebėjimų reikės konkrečioms darbo vietoms, nes realiai šiuo metu net nežinome, kokios jos bus. Aišku tai, kad visiems reikės išmokti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų ir darbo rinkos poreikių. Todėl dabar svarbu įgyti išsilavinimą, kuris suteiktų tvirtą bendrųjų kompetencijų, tokių kaip bendradarbiavimas, kritinis mąstymas, santykių užmezgimas ir palaikymas ir kt., pagrindą. Žmonėms svarbu sugebėti matyti ir suprasti bendrą vaizdą, suvokti organizacijos veikimo būdą ir verslo principus, o ne iš karto mokytis konkrečių siaurų funkcijų“, - sako A. Bytautienė.

„Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovo Mindaugo Šestilo teigimu, pandemija paspartino skaitmenizaciją 2-3 kartus. Toks technologijų proveržis išryškino sritis, kuriose specialistų jau trūksta, o ateityje jų poreikis – tik augs.

„Informacinės technologijos, duomenų analizė, dirbtinio intelekto tobulinimas ir pritaikymas – šiose srityse darbuotojų poreikis milžiniškas. Taip pat sparčiai auga ir kibernetinio saugumo, virtualių sistemų priežiūros specialistų poreikis. Į virtualią erdvę per itin trumpą laiką teko perkelti milžinišką kiekį duomenų. Reikia specialistų, kurie gebėtų valdyti ir prižiūrėti procesus: kur šie duomenys laikomi, kaip jie perduodami“, - įžvalgomis dalinasi M. Šestilo.

Didelis specialistų poreikis prognozuojamas ir kai kurioms tiesiogiai su technologijomis ir skaitmenizacija nesusijusioms, bet visuomenei gyvybiškai svarbioms sritims. Pandemija akivaizdžiai parodė, kad įvairiose šalyse jau trūksta medikų. Pasak M. Šestilo, nors medicinos darbuotojų poreikis tik augs, bet sudėtingesnis kelias kartais nukreipia į kitas sritis.

„Informacinių technologijų specialistas gali pradėti karjerą beveik visai be patirties, reikiamų įgūdžių gali suteikti darbdavys, vidinės karjeros galimybės leidžia per maždaug penkerius metus užsitikrinti tikrai gerą atlyginimą bei solidžią poziciją. O medicinos srityje kartais gali prireikti ir dešimties metų priartėti prie pirmojo solidesnio laiptelio“, – atkreipia dėmesį M. Šestilo.

Nekvalifikuotų darbuotojų paklausa mažės

Procesų automatizavimas sparčiai vykdomas tose srityse, kur funkcijos monotoniškos, pasikartojančios. Pasak ekspertų, žmones arba rutininę jų darbo dalį pakeičiančios sistemos ir įrenginiai tuos pačius procesus atlieka sparčiau, efektyviau.

„Žmogaus darbo jėga – brangesnė, o automatizuoti procesai ir pigesni, ir greitesni, ir su mažesne klaidų tikimybe. Automatizavimas pasitelkiamas ir gamybos srityje, ir duomenų rinkimo, apdorojimo, perkėlimo procesuose. Įrenginiai žmones pakeičia ir įvairiose aptarnavimo srityse: valymo darbus atlieka robotai, prekybos centruose daugėja savitarnos kasų, išmaniosios technologijos pasitelkiamos net socialinių paslaugų srityje“, – sako M. Šestilo.

Tiesa, globali automatizacija nereiškia, kad žmonių darbo tam tikrose srityse apskritai nebereikės, atvirkščiai – kai kurių specialistų poreikis augs. M. Šestilo pažymi, kad jau dabar trūksta žmonių, kurie sistemas ir įrenginius valdys, kontroliuos, prižiūrės ir tobulins. Dalis darbuotojų privalės persikvalifikuoti, kad išliktų darbo rinkoje.

Prioritetas – universalioms kompetencijoms

Anot ekspertų, neišvengiamai prie besikeičiančių sąlygų turi prisitaikyti ir švietimo sistema. Darbdaviai vis labiau vertina darbuotojų gebėjimą bazinius įgūdžius pritaikyti prie besikeičiančių sąlygų, mokytis, teikiama daugiau reikšmės asmeninėms žmonių savybėms, kurias reikia ugdyti nuo mažens.

„Verslas pradeda suprasti, kad rasti žmonių, turinčių visas reikiamas žinias konkrečiai pozicijai, darosi vis sunkiau, neretai mokymo įstaigos tinkamų specialistų net neruošia. Tačiau reikiamų žinių galima suteikti darbo vietoje, apmokyti žmones. Svarbu rasti darbuotojų, gebančių ir norinčių mokytis, turinčių reikalingų bazinių žinių, suvokiančių, kaip veikia pati sistema. Tokie žmonės gebės ne tik atlikti savo pareigybei priskirtas funkcijas, bet ir ieškoti naujų sprendimų, spręsti problemas, kurti papildomą vertę savo organizacijai“, – dalinasi įžvalgomis PVPA direktorė A. Bytautienė.

Pasak M. Šestilo, švietimas, kaip įrankis, sukuriantis darbo rinkai paklausius specialistus, turės keisti pačius mokymo principus. „Iki šiol švietimo sistemoje daug dėmesio buvo sutelkta į faktų žinojimą – reikėjo „iškalti“ faktus, datas, formules. Tačiau dabartinei darbo rinkai svarbu, kad žmogus gebėtų surinkti informaciją, ją analizuoti, pritaikyti. Svarbus kūrybiškumas, kurį reikia ugdyti, o ne žlugdyti“, – sako M. Šestilo.