Dr. Arvydas Būta, psichologas ir „Grand Partners“ ugdymo partneris pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad apskritai verslumą mokslininkai apibrėžia kaip galimybių sukūrimo arba panaudojimo procesą, nepriklausomai nuo resursų, kuriuos turi žmogus.

„Galima išskirti tris verslininkų tipus. Pirmasis – verslininkas amatininkas, kuris gerai išmano tam tikrą sritį, daro kažką geriau už kitus. Tuo pagrindu jis sukuria verslą ir sukuria sau darbo vietą. Antrasis – verslininkas vadovas, kuris šio amato pagrindu kuria įmonę, sistemą, kuri pati save augina. Pavyzdžiui, turėjo vieną restoraną ir nusprendė išplėsti jį į restoranų tinklą. Trečiasis tipas – verslininkas antrepreneris. Tai yra verslininkas tikrąja to žodžio prasme – jis, sukūręs vieną sistemą, nieko nelaukdamas ima kurti antrą, trečią ir t.t. Jo rankose verslo kūrimas tampa instrumentu, nebeapsiribojama tik amatininkiškumu ar sistemos kūrimu“, – sako Dr. A. Būta.

Pandemijos metu aktyviai finansinę paramą smulkiesiems ir vidutiniams verslams dalijusio alternatyvaus finansuotojo „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys antrina, kad koronaviruso sukeltas chaosas išryškino ir Lietuvos verslininkų savybes. Šiuo laikotarpiu gerai pasimatė, kiek Lietuvos verslininkų buvo pasiruošę greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų, ieškoti naujų galimybių plėsti savo verslą.

„Pandemijos įkarštyje verslai turėjo dar nematytą progą paskolą gauti bene už ačiū, nes prisidėjus valstybei, paskolos palūkanos buvo itin mažos – vos 0,35 proc. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad išsirikiuos gausus būrys verslininkų, turinčių idėjų, norinčių jas realizuoti, plėsti savo verslą ar investuoti į augimą. Visgi tokių verslininkų buvo gerokai mažiau nei tikėtasi. Dalis verslininkų sukosi kasdieniuose reikaluose, siekė išgyventi, bet naujų galimybių neieškojo, nedrįso imtis naujovių, drąsiai kurti ir prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos“, – sako L. Armalys
Linas Armalys

Sausiausi iš balos išlipo entuziastai

Kalbėdamas apie koronaviruso pandemijos vaidmenį keičiant sėkmingo verslininko portretą, dr. A. Būta pažymi, kad išskyrus paskatintą visuomenės skaitmenizaciją ir dažnesnį darbą nuotoliniu būdu, šis kataklizmas didelės įtakos neturėjo.

„Pandemija yra tik dar vienas didelis išbandymas, užduodantis klausimą, ar verslininkas sugebės rasti naujas galimybes ir išgyventi, priklausomai nuo jo turimų asmeninių savybių. Jas šiame kontekste puikiai iliustruoja pernai pavasarį atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 300 generalinių direktorių visoje Europoje.

Jo metu paaiškėjo, kad aukščiausio lygio vadovai reagavo trejopai. 10 proc. – entuziastingai, 30 proc. – atkakliai, o 60 proc. – nerimastingai. Ką tai reiškia? Pirmieji nemiegojo naktimis ir galvojo, kaip kurti naujus produktus, ieškojo, kaip išnaudoti pandemijos lyg ant lėkštutės padėtas galimybes. Antrieji bandė išlikti ramūs ir viską sukontroliuoti, įveikti krizę ir užtikrinti darbuotojų gerovę, kad išliktų. Tretieji tesirūpino kaip išgyventi – nebandė daryti nieko naujo, gesino gaisrus, vietoje to, kad ieškotų galimybių“, – sako Dr. A. Būta.
A. Būta

Anot jo, šio tyrimo išvadas galima pritaikyti ir verslininkams: „Daugiausiai nuostolio pandemijos metu patyrė būtent nerimastingi, o labiausiai „išlošė“ entuziastai. Tai – natūralu, nes rizikavimas, nebijojimas imtis atsakomybės, lankstumas ir kūrybingumas – vienos svarbiausių verslininkų savybių. Vien tik profesinių kompetencijų neužtenka, norint sukurti sistemą ar pradėti verslo kūrimu naudotis kaip įrankiu.“

Išlieka smalsūs ir prisitaikantys prie aplinkos

„Noviti finance“ vadovas priduria, kad pandemija tikrai nepakeitė verslininkams reikalingų savybių: „Nemanau, kad šioje srityje įmanomos grandiozinės revoliucijos. Verslininkų sėkmę lemiantys faktoriai nesikeičia taip greitai, tačiau pandemija pakeitė jų reikšmę. Pavyzdžiui, itin svarbūs tapo gebėjimai motyvuoti kolektyvą, sutelkti jį sunkumų akivaizdoje. Dar labiau išryškėjo poreikis pastebėti naujas verslo galimybes ir jomis pasinaudoti. Man atrodo, kad versle galima vadovautis ta pačia taisykle kaip gamtoje: išlieka tas, kuris greičiausiai prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos.“

„Grand Partners“ ugdymo partnerio teigimu, šiąsvarbią verslininkų savybę pandemijos kontekste atskleidžia ir žvelgimas į du pagrindinius žmogaus veikimo principus: „Reaguojant tam tikrose situacijose, žmonėms gali įsijungti dvejopi refleksiniai mechanizmai: arba orientacinis, t.y. smalsumas ir lankstumas arba gynybinis – puolimas, bėgimas, ar stovėjimas vietoje. Faktas, kad verslininkai turi labiau išvystytą orientacinį refleksą, kuris jiems kužda, kad nuolat reikia bandyti. Tie, kurie šiuo principu vadovaujasi kasdien, į priekį eis net didžiausių iššūkių metu.“

Akcentuoja santykio su komanda svarbą

L. Armalys pažymi, kad verta išskirti vieną itin svarbų sėkmingo verslo elementą – vieningos komandos telkimą. Anot jo, tuo dar kartą leido įsitikinti ir pandemija.

„Visi pamatėme, kad darnūs kolektyvai lengviau pereina net ir didžiausius išbandymus. Kelios protingos galvos visada suranda geresnius problemų sprendimus nei viena. Tą taip pat puikiai iliustruoja verslumo skatinimo projektai ar konkursai, kuriuose analizuojamos sėkmingai šį laikotarpį išgyvenusios įmonės: laimėtojomis tampa tos bendrovės, kuriose stiprūs vadovai į problemų sprendimą įtraukia kolektyvą, įgalina juos ieškoti naujų veiklos būdų, o ne susifokusuoja vien tik į kaštų mažinimą“, – sako „Noviti finance“ vadovas.

Dr. A. Būta akcentuoja, kad verslininko požiūris į komandą neabejotinai formuoja ir tai, kaip jį mato visuomenė: „Pavyzdžiui, didelė dalis žmonių verslininkus vis dar laiko išnaudotojais. Šioje vietoje itin svarbus jų santykis su komanda, nes be jos verslininkai nieko nepasiektų. Tai apima darbuotojų pripažinimą, vertinimą, išklausymą, ir, žinoma, konkurencingą ir orų atlygį. Atitinkamai, nesavanaudiškas ir pagarbus verslininko požiūris į komandą kuria kitokį, teigiamą jo vaizdinį visuomenės akyse.“

Situacija Lietuvoje keičiasi į gerą

L. Armalys priduria, jog visuomenės požiūris į verslininką yra ypatingai svarbus, nes jis padeda pačiam verslininkui suvokti, koks jis turėtų būti.

„Pritariu Arvydo minčiai, kad verslininkai vis dar matomi kaip autokratiški „dėdės“, mokantys minimalius atlyginimus ir nesirūpinantys savo darbuotojais. Tačiau vargu, ar tokius žmones išvis galima laikyti verslininkais. Juk jie neieško galimybių, nebando spręsti aktualių problemų, o tik siekia naudos sau. Tiesa, per pastarąjį dešimtmetį situacija Lietuvoje labai pasikeitė – gyventojai pamatė, kad verslai gali būti ir naudingi visuomenei, ir sąžiningi. Natūralu, kad šie gerieji pavyzdžiai išaugins ir daugiau „tikrų“ verslininkų, norinčių ir galinčių keisti mūsų gyvenimus į gera“, – teigia L. Armalys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją