Per 900 eurų „į rankas“ uždirbantys teisėjų padėjėjai palieka darbą – toks atlyginimas yra nekonkurencingas

Į anksčiau prestižinėmis laikytas teisėjo padėjėjo pareigas dėl nedidelio atlyginimo vis sunkiau prisikviesti perspektyvių teisininkų, sako Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė.

„Puiki pokyčių iliustracija būtų praktiniai pavydžiai – vien šiais metais iš Vilniaus apygardos administracinio teismo išėjo 12 teisėjų padėjėjų, keturi jų perėjo dirbti į aukštesnės instancijos teismus. O nuo 2018 m. šias pareigas paliko net 37 teisėjų padėjėjai“, – išplatintame pranešime cituojama Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pirmininkė Jolanta Malijauskienė.

Kaip praneša teismas, panaši situacija yra ir kituose Lietuvos teismuose, o ypač ši problema ryški didžiuosiuose miestuose, čia trūksta teisėjo padėjėjų arba finansuojamų jų vietų. Didžiausiame Lietuvos teisme – Vilniaus miesto apylinkės teisme – per pastaruosius kelerius metus iš darbo dažniausiai dėl per mažo darbo užmokesčio išėjo daugiau nei 100 teisėjų padėjėjų.

Pasak J. Malijauskienės, didžioji dalis išeinančiųjų neslepia, jog netenkina gaunamas darbo užmokestis. Jie nesunkiai randa darbą advokatų kontorose, notarų biuruose, įsidarbina privačiais teisininkais, pereina dirbti į aukštesnės pakopos teismus arba kitas valstybės institucijas, kurios moka konkurencingesnį atlyginimą.

Teismas pasiūlyti didesnio atlyginimo negali dėl nuolat trūkstamo finansavimo valstybės tarnautojams bei dirbantiems pagal darbo sutartį, rašoma pranešime. Pasak J. Malijauskienės, 2002 metais įsteigus teisėjo padėjėjo pareigybę, į vieną vietą pretenduodavo 5-9 asmenys, kartais ir daugiau.

„Jų tikslas buvo įgijus patirties teisme siekti teisėjo karjeros. Ne vienas tuomet pradėjęs dirbti teisėjo padėjėjas tapo teisėju ar yra teismo vadovas, sėkmingai darbuojasi ir savo prasmingais darbais prisideda prie teismų sistemos stiprinimo. Seniau ši pareigybė iš tiesų buvo labai vertinama“, – teigia VAAT pirmininkė.

Pasak teismo, padėjėjams keliami itin aukšti reikalavimai: jie turi išmanyti teisę plačiąja prasme, teisės šaką, kurioje dirba, dirbti su informacine teismų sistema „Liteko“, daug kitų procesinių ir materialiosios teisės klausimų, o administraciniuose teismuose teisėjų padėjėjai turi mokėti taikyti dar ir Europos Sąjungos teisę, domėtis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Pasak teismo pirmininkės, jaunas ir gabus teisininkas puikiu teisėjo padėjėju tampa tik po kelerių metų darbo ir labai gaila, kai jis nusprendžia atsisveikinti su teismu. Šiuo metu galime teismą vadinti kvalifikuotų teisininkų ruošimo kalve. Patirties įgiję teisėjų padėjėjai viliojami kitų institucijų arba patys ieško geresnio pragyvenimo šaltinio, siekdami užsitikrinti oresnes gyvenimo sąlygas.

„Nežinau, kaip yra kitų miestų teismuose, manau, kad panašiai, o jei šiuo metu dar kas ir neturi šios problemos, tai ji greitu metu prisivys visą teismų sistemą, tačiau Vilniuje mes esame absoliučiai nekonkurencingi darbo užmokesčio prasme ieškantiems darbo jauniems perspektyviems teisininkams. Todėl labai vertiname keliolika metų teisme dirbančius patyrusius padėjėjus, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar jie ir toliau vertins šį darbą, atsižvelgdami į besiklostančią situaciją darbo rinkoje“, – sako ji.

Teisėjo padėjėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme atskaičiavus mokesčius vidutiniškai gauna apie 950 eurų.

„Žinoma, teisės aktai leidžia teisėjų padėjėjui mokėti ir didesnį atlyginimą, tačiau dėl nepakankamo teismų sistemos finansavimo realiai padidinti atlyginimų neįmanoma“, – sako VAAT pirmininkė.

Pasak jos, teismai skatina darbuotojus kitomis įstatyme nustatytomis priemonėmis, tačiau ir jos nėra pakankamos. Mažų atlyginimų klausimą tiek Teisėjų taryba, tiek Nacionalinė teismų administracija nuolat kelia vykdomajai valdžiai. Teismo pirmininkės teigimu, teismai savarankiškai šios problemos teismai spręsti neturi galimybių.