Pradėjo nuo citrinos

„Nors užaugau „ant asfalto“, visgi buvau gamtos vaikis. Kiekvieną progą išnaudodavau kontaktui su gamta. Priemiestis, miškas, erdvus kaimas, sodas, gamtininkų centras, entomologija, biologija, hobiai – štai kas suformavo mano pasaulėžiūrą. Kūryboje visada remiuosi gamta, iš jos semiuosi energijos, harmoniją juk taip pat atkuria laukinė gamta, miškas“, – dalijasi menininkas.

Ir visos naujausios technologijos, pasak V. Dailidėno, yra padiktuotos gamtos. „Tiltai, dangoraižiai, architektūra, lėktuvai, inovatyviausi dizainai – viskas remiasi gamtos dėsniais. Tvirtumo konstrukcijos – lyg korys, lankstumas – pluoštai, įtempimas – voro tinklas, ryšių sistema – šaknys, kapiliarai.. Akivaizdu, kad tobula yra tai, kas paprasta – tereikia atidžiau stebėti gamtą“, – atidžiau žvelgti į gamtą skatina V. Dailidėnas, gyvenimą susiejęs su stiklu, pritaikęs jį pagal savo poreikius, kūrybines ambicijas.

Viktoras labai mėgsta auginti medžius, deja, tačiau bute tai daryti buvo labai sudėtinga. Tačiau prieš kurį laiką su šeima apsigyvenus priemiestyje, pagaliau kūrėjui atsirado galimybė atskleisti dar vieną savo aistrą – bonsų auginimą.
„Sakyčiau, pirmasis mano augintas medis buvo iš kauliuko išauginta citrina. Ji buvo pasodinta prieš 30 metų. Na o „rimtesnis“ mano medelis bonsas yra akacija „Roja“. Jos sėkla, parvežta iš Kanarų salų, buvo pasėta prieš 19 metų. Niekada nepasakytum, kad medeliui tiek metų – atrodo kaip smilga. Tuo tarpu kiti šio medžio devyniolikmečiai broliai jau, ko gero, remia dangų. Toks jau gamtos dėsnis – tie, kurių šaknys gauna mažiau erdvės, turi mažiau medžiagų augimui ir prisitaiko“, – sako Dailidėnas.

Jau keli metai rimčiau bonsais besidomintis Dailidėnas juos augina, karpo, formuoja ir prižiūri. Atvirauja – tai labai ilgas, lėtas, daug kantrybės ir dėmesio reikalaujantis užsiėmimas, tapęs hobiu. Augina iš Japonijos, Kinijos kilusius medelius, tačiau, pašnekovo pastebėjimu, ir Lietuvoje yra medžių, galimų auginti mažose talpose: paprastoji pušis, kalninė pušis, kadagiai, gudobelės.
„Renkuosi ir lietuviškas rūšis. Žinoma, tai sudėtingas, daug patirties reikalaujantis procesas, nes tiesiai iš gamtos paimtas medelis vazone neprigyja, todėl labai svarbu jį „prijaukinti“, adaptuoti ir tik tada, po kelių metų, sėkmingai galima auginti bonsiniame vazone. Čia skubėti negalima“, - sako pašnekovas.

Stiklą prikelia naujam gyvenimui

Pirmieji medelių auginimą vazone ištobulino kinai, o japonai suteikė naują estetinį požiūrį į šią Bon Sai meno sritį ir išgarsino visame pasaulyje, šiandien rengiamos šių medelių parodos, seminarai. Per daug metų susiklostė svarbus principas, kad svarbus ne tik pats medelis – svarią vietą užima ir vazonas, kuriame jis pasodintas. Svarbi estetinė harmoninga visuma – tai ir sudaro tikrajį Bon Sai. Dažnai pats medelis padiktuoja kokiame vazone jis bus pasodintas, ir jie susilieja į bendrą ekspozicinę visumą, papildydami vienas kitą.

Stiklo specialybę Viktoras studijavo net 9 metus, puikiai išmano stiklo savybes ir iki šiol nesupranta, kodėl niekas taip ir nesukūrė stiklinio vazono bonsui. Nors supranta, kad stiklas yra trapi medžiaga, vis tik menininkas pastebi, kad ji gali būti laikoma viena ilgaamžiškesnių – pirmieji stiklo gaminiai skaičiuoja 4000 metų.

Pamėgęs bonsus menininkas nustebo supratęs, kad nėra specialiai jiems skirtų vazonų. Tad nutarė pagaminti iš... stiklo. Kiekvienas vazonas gaminamas atskirai, yra unikalus ir savo forma skiriasi nuo kitų. Vazonai yra maksimaliai žemi, su išgręžtomis angomis drenažui.

„Juose sodinu medžius bei augalus, tinkančius bonsų auginimui. Guobos, kadagiai, sakuros, japoniški plaštakiniai klevai – juos rinkausi atsižvegdamas į tradicinių bonsų augintojų rekomendacijas“, – patirtimi dalijasi V. Dailidėnas.

Gamindamas stiklo vazonus menininkas ima panaudotą stiklą, galima sakyti, seną stiklą prikelia antram gyvenimui. Naujo stiklo lakštus naudoja išskirtiniais atvejais, kai nori išgauti ypatingą spalvą ar storį.

Šioje nuotraukų galerijoje pristatau tai kas įdomiausia – stiklinius bonsų vazonus. Ar jie dera spręsti jums.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)