Žmogiškųjų išteklių ir NT specialistai atskleidžia, kokius instrumentus reikia pasitelkti šiandien siekiant išlikti konkurencingam kaip darbdaviui NT srityje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žmogiškųjų išteklių agentūros „People link“ partneris Matas Martinkėnas sako, kad šiemet bendrai šalyje siūlomų darbo pozicijų atlyginimų vidurkis augo 6-7 procentiniais punktais, tuo tarpu NT sektoriuje šis rodiklis didėjo 10 proc.

„Augant būsto paklausai, tokių specialistų, kaip inžinierių, sąmatininkų, projektų ir statybos vadovų darbo užmokestis ir išlieka sparčiau kylantis nei panašaus profilio darbuotojų kituose sektoriuose“, – dėsto M. Martinkėnas.

Žmogiškųjų išteklių eksperto teigimu, pastaruoju metu NT sektoriuje taip pat pastebima spartesnė darbuotojų kaita, ypač tarp lietuviško kapitalo bendrovių. „Gerų specialistų rinkoje kiekis yra ribotas, tad jie eina dirbti iš vienos lietuviškos kompanijos į kitą, arba, jei yra pakankamai kvalifikuoti, žvalgosi užsienio kapitalo bendrovių“, – sako M. Martinkėnas.

Foto: Shutterstock


Ekspertas pažymi, kad užsienio kapitalo bendrovės NT sektoriuje išsiskiria savo kultūra, o darbuotojų motyvacinė sistema remiasi ne tik atlyginimo dydžiu, bet ir visu kompleksu papildomų paslaugų: dauguma jų siūlo bonusus nuo projektų, sveikatos ar gyvybės draudimus, išmokas vaiko gimimo ar artimo netekties atveju, biudžetus mokymams, lankstų darbo grafiką. Kai kurios kompanijos taip pat suteikia papildomas laisvas dienas arba galimybę pilnai dirbti per atstumą.

Švedijos kapitalo NT bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras sako, kad laikai, kai darbdavys galėjo išlaikyti kvalifikuotą specialistą tik atlyginimo dėka, jau praeityje. „Jei šiandien bendrovėje didžiausia motyvacija yra atlyginimas, tokie darbdaviai ilgainiui neišvengiamai patirs nuolatinę personalo kaitą. Tai it kilpos nėrimas sau pačiam – veržiamasi kiek įmanoma, o kai pasiekiamas maksimumas, darbuotojas vis tiek tokią darbovietę palieka, nes nėra nieko kito, kas jį motyvuotų likti“, – aiškina R. Pleteras.

Ekspertas pripažįsta, kad šiandien darbo rinka tokia, kad labiau darbuotojai renkasi darbdavį nei atvirkščiai, tačiau pataria kiek įmanoma labiau pažiūrėti į ateitį ir, galbūt, rinktis ne didesnį kąsnį šiandien, o ilgalaikes karjeros perspektyvas.

Tokią nuomonę bendrovės vadovas grindžia tuo, kad NT sektorius yra vienas dinamiškiausių – jį lydi ir pakilimai, ir krizės. „Pakilimo metu visiems reikia daugiau ir geresnių darbuotojų, tačiau, ne paslaptis, atėjus krizei daugumos jų atsisakoma, kartais net neatsiskaičius, jei įmonė paskelbiama bankrutavusi. Pavyzdžiui, per 2009 metų krizė Lietuvoje bankrutavo nemenkas įmonių skaičius, o nedarbas NT sektoriuje išaugo keletą kartų“, – sako R. Pletras ir priduria, jog galima drąsiai teigti, kad ekonominius sukrėtimus užsienio kapitalo bendrovės linkusios atlaikyti lengviau.

Foto: Shutterstock


Jo teigimu, konkuruojant rinkoje dėl gerų specialistų, šiandien reikia gebėti sudaryti tokias sąlygas, kad darbuotojas jaustųsi socialiai ir psichologiškai saugus ir kad žinotų, jog eina karjeros keliu, o darbas baigiasi ten, kur prasideda laisvalaikis.

„Bonusai, draudimai ir išmokos yra šiandienos norma ir tą gali pasiūlyti dauguma šalyje veikiančių NT bendrovių. Tuo tarpu Švedijos pavyzdys kiek kitoks – čia kuriamas ilgalaikis ryšis su darbuotoju, jam sudaroma motyvacinė sistema, aiškiai apibrėžiamas darbo laikas ir karjeros perspektyvos, kurios yra atsparios rinkos sukrėtimams. Taip darbuotojas jaučiasi saugus ir gali planuoti ateitį, tą taikome ir savo biure Vilniuje“, – sako R. Pleteras.