Svarbiausia yra tai, kaip pats jautiesi ir ar pats nori eiti, dalyvauti ir kažką veikti. Jei nenorės, žmogus nematys jokių prieš akis esančių galimybių ir nieko nenuveiks. Ir čia amžius neturi jokios reikšmės. Gyvenime ne kartą esu susidūrusi su tokiomis situacijomis, kai vos dvidešimties sulaukusįjį galima laikyti pasenusiu – jis apatiškas, sustingęs, nemyli nei savęs, nei kitų. O antai septyniasdešimtmetė senolė visus pranoks savo energija ir sąmoju – argi tai ne jaunos sielos įrodymas!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją