Psichologai įspėja: tiek per didelis darbo krūvis, tiek neaiškumas dėl ateities gali nulemti sprendimą pasitraukti iš gyvenimo

Jau antrus metus besitęsianti COVID-19 pandemija ne vienam gali sukelti beviltiškumo jausmą ir net minčių apie savižudybę. Emocinis ir psichologinis pandemijos poveikis viso pasaulio žmonijai yra neabejotinai ryškus ir paliks gilius pėdsakus ne tik dabartinės kartos psichinei sveikatai. Kaip atpažinti pirmuosius, neretai labai svarbius ženklus, vedančius į savęs susinaikinimą? Kaip padėti sau ir savo artimiesiems nugalėti vienišumą, baimę, liūdesį ir nerimą dėl neaiškios ateities ir sumažinti savižudybės grėsmę? Rugsėjo 10-oji yra Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Šis straipsnis skirtas tam, kad padėtų išvengti savižudybės.

Pandemijos įtaka psichikos sveikatai

Manoma, kad pandemijos metu visuomenės streso lygis įvairiose pasaulio šalyse išaugo du kartus. Tai reiškia, kad psichinė žmonių sveikata smarkiai suprastėjo. Stiprus nerimas ir vis didėjanti depresija jautrų ir emociškai pažeidžiamą asmenį gali pastūmėti į savižudybę. O dažnai išsakomos mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo, vilties nebuvimas ir išeities neradimas – tai požymiai, kai verta sunerimti aplinkiniams, ištiesti pagalbos ranką ir sugrąžinti tikėjimą savimi ir ateitimi.

„Mintys apie savižudybę aplanko ir įsitvirtina tuomet, kai nerandama išeities iš situacijų, rūpesčiai atrodo nesibaigiantys, problemos neišsprendžiamos. Visa tai gali būti susiję su nesėkmėmis tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje, o kasdieniai palydovai – nuolatinis stresas ir nerimas – tampa nepakeliami. Daugelyje pasaulio valstybių sveikatos sistemose pastebėti pokyčiai – padidėjo asmenų, besikreipiančių į specialistus dėl nerimo ir depresijos, skaičius, - pastebi bendrovės „Romuvos klinika“ psichologės Ingrida Dinigevičienė ir Vilma Stundžienė.

Asmeniniai ir šeimos rūpesčiai yra laikomi vienais svarbiausių ir nulemiančių pasirinkimus bei sprendimus. Susiklosčiusios skirtingos situacijos ir problemos gali padidinti ar pagilinti:

* Baimę, kad pats asmeniškai arba šeimos narys neišvengiamai susirgs COVID-19;
* Beviltiškumo jausmą, praradus galimybę (dėl atstumų ar ribojimų) pasirūpinti mylimais ir artimais žmonėmis, kurie sunkiai serga ir miršta ligoninėse;
* Gedulą dėl nuo COVID-19 ar kitų ligų mirusių artimųjų;
* Socialinę izoliaciją, ypač vienišiems žmonėms;
* Konfliktų bei smurto prieš sutuoktinį (-ę) ar vaikus galimybę, nuolat būnant namuose;
* Piktnaudžiavimą alkoholiu ar narkotikais;
* Kitus psichinės sveikatos sutrikimus (pvz.: sunkią depresiją, bipolinį sutrikimą, potrauminį streso ar nerimo sutrikimą);
* Nerimą (dažniausiai nepagrįstą) dėl būtinybės skiepytis.

Su darbu susijusios problemos visuomet sukelia daug streso ir nerimo. Pastebėta, kad COVID-19 pandemijos metu sustiprėjo sveikatos priežiūros įstaigose dirbančio aptarnaujančio personalo nerimas.

To priežastys gali būti įvairios:

* Darbuotojų trūkumas, dėl ko dirbančiųjų pečius užgula daugiau darbų ir atsakomybių;
* Nesaugumas ir nežinia dėl ateities;
* Nepasitikėjimas savimi ekstremaliose nekasdienėse situacijose;
* Baimė ir nerimas dėl didelės rizikos susirgti COVID-19;
* Finansiniai sunkumai.

Šios ir kitos priežastys gali nulemti ar paskatinti sprendimą pasitraukti iš gyvenimo. Todėl, vos tik pastebėję pasikeitusią artimo žmogaus ar kolegos elgseną, nuolatinį liūdesį ar nerimą, kalbas apie ketinimą pasitraukti iš gyvenimo, nedelskite ir pasistenkite kuo skubiau pasiūlyti profesionalią pagalbą.

Ženklai, įspėjantys apie galimą savižudybę

Siūlome atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
* Asmuo kalba apie savižudybę („ketinu nusižudyti“ arba „nenoriu daugiau gyventi“);
* Įsigyjamos priemonės gyvybei atimti, pavyzdžiui, nusiperkamas ginklas ar kaupiami vaistai;
* Nutraukiami kontaktai su artimaisiais ar kitais svarbiais asmenimis;
* Nuotaikų svyravimai (nuo emociškai pakilių būsenų iki gilių nusivylimų);
* Nuolatinės mintys apie mirtį ar smurtą;
* Ateities neigimas;
* Intensyvus alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas;
* Neigiami kasdieninio gyvenimo pokyčiai, mitybos ir miego sutrikimai;
* Atsiradęs nenuspėjamas ir destruktyvus elgesys;
* Dalijami asmeniniai daiktai ar tvarkomi juridiniai reikalai;
* Atsisveikinama su žmonėmis, tarsi matant paskutinį kartą;
* Ryškūs asmenybės pokyčiai ar stipriai išreiškiamas nerimas / jaudulys.

Tačiau ne visada savižudybės ženklus paprasta pastebėti ir identifikuoti. Yra žmonių, siunčiančių aiškius ženklus ir atskleidžia savo ketinimus, tačiau kiti, atvirkščiai – stengiasi nuslėpti mintis apie savižudybę. Kartais viena neryški detalė ar neįprastas elgesys gali padėti atpažinti artėjančią nelaimę ir išgelbėti gyvybę.

Kokių veiksmų reikėtų imtis, kad išvengti savižudybės?

Jeigu jums ar jūsų artimiesiems pandemijos metu (ir ne tik) atsirado neįprastai stiprių nerimo simptomų, negatyvių minčių ir pasikartoja kalbos apie nenorą gyventi, kreipkitės ir prašykite pagalbos visais įmanomais būdais, kad išvengtumėte nelaimės. Nebijokite pranešti kitiems, kad jums ar šalia jūsų esančiam žmogui sunku ir reikia palaikymo. Atviras pokalbis yra labai svarbu, nes jis gali padėti suvokti paprastą tiesą – savižudybė yra negrįžtamas procesas, o problemos dažniausiai laikinos ir sprendžiamos.

Jei manote, kad galite pakenkti sau ar kyla minčių apie savižudybę, nedelsdami ieškokite pagalbos:

* Kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar psichinės sveikatos specialistą, jis padės susitvarkyti su mintimis apie savižudybę;
* Skambinkite psichologinės pagalbos linijos telefonais;
* Skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112;
* Susisiekite su artimu draugu ar šeimos nariu;
* Net ir praėjus krizei, tęskite parinktą gydymo metodą, kad bet kokia savižudybės rizika išnyktų negrįžtamai.

Jūs nesate atsakingas už kito žmogaus sprendimą, tačiau jūsų parama ir noras padėti gali būti gyvybiškai svarbūs. Jei pastebėjote, kad yra žmogus, kuriam reikia pagalbos, pasistenkite su juo daugiau bendrauti tiek telefonu, tiek vaizdo skambučiais. Esant galimybei, svarbu susitikti, matyti ir girdėti prislėgto žmogaus mintis. Nuo mūsų visų pastangų gali priklausyti žmogaus likimas.

Strategijos, galinčios sumažinti savižudybės riziką

* Bendraukime ir skatinkime bendrauti kitus. Nuoširdus, kokybiškas bendravimas su kitais mums yra gyvybiškai svarbus;
* Rašykite. Tai gali padėti geriau suprasti savo jausmus, sumažinti patiriamą įtampą ir stresą, padidinti savimonę;
* Svarbu priminti, kad turime būti budrūs, jei artimieji ar draugai serga depresija, pernelyg dažnai piktnaudžiauja svaigalais ir/ ar sunkiai serga, net ir nesant ženklų, įspėjančių apie galimą savižudybę;
* Įvardinkite savo ir/ar kitų psichologinius poreikius ir problemas. Gydymas psichoterapija ir/ar vaistais gali būti labai svarbus savižudybė prevencijai;
* Pasirūpinkite saugia aplinka. Tyrimai rodo, kad ginklų ir peilių pašalinimas iš namų gali sumažinti savižudybės riziką.

Jei jums ar greta esančiam kilo minčių apie savižudybę, būtinai ieškokite pagalbos . Kreipkitės į gydytoją, psichologą, paskabinkite į psichologinės pagalbos liniją ir/ar telefonu 112.

Prisiminkime, kad apsaugodami save apsaugome ir greta esančius, o padėdami kitam padedame ir sau. Viena išsaugota gyvybė – tai vienas išsaugotas psaulis.