Kas tos nuolat minimos „minkštosios savybės“ arba 5 įgūdžiai, kurie gali lemti jūsų profesinę ir asmeninę sėkmę

„Minkštosios savybės“ (angl. soft skills) nėra susijusios su konkrečia specialybe, tačiau daugeliu aspektų lemia profesinę ir asmeninę sėkmę. Kaip vystyti tarpasmeninius, socialinius įgūdžius, kuriuos vadina vienu iš svarbiausių 2021 m. tendencijų.

JAV Šiaurės vakarų universiteto duomenimis, būtent tarpasmeniniai, socialiniai įgūdžiai lemia, ar baigusieji universitetus sėkmingai sieks karjeros. Jeigu norite kopti karjeros laiptais ar neprarasti darbo šiuo nelengvu laikotarpiu, vertėtų susimąstyti apie tarpasmeninių įgūdžių plėtojimą. Kokias kompetencijas patartina lavinti?

Iš tarpasmeninių įgūdžių paminėtini: komunikacija, saviprezentacija, emocinis intelektas, tikslų formavimas ir kritinis mąstymas. „LinkedIn“ tarpasmeninius, socialinius įgūdžius vadina svarbiausia šių metų tendencija. Kita vertus, nedaug žmonių žino, kaip šiuos įgūdžius plėtoti. Beveik 50 proc. apklausos dalyvių įvardino manantys, kad jų tarpasmeniniai, socialiniai įgūdžiai per menkai išvystyti, ir teigė norintys patobulėti.

Komunikacijos, derybų įgūdžiai

Efektyvaus bendravimo įgūdžiai naudingi bet kokioje srityje – derybų, bendravimo su užsakovu, drauge su kolegomis atliekant kokį nors projektą. Jeigu mokate argumentuoti savo poziciją, teisingai formuluoti idėjas ir susitarti, tikėtina, kad tapsite vertingu darbuotoju, o panorėję – greitai rasite kitą darbą.

Kaip lavinti:

Tai nėra sudėtinga – daugiau bendraukite su kolegomis, užsirašykite į mokymus, kaip sėkmingai vesti derybas, su draugais įsteikite klubą. Sugalvokite temų deryboms, pabendraukite vienokiomis ar kitokiomis temomis, organizuokite teminę viktoriną – bus naudingas bet koks bendravimas. Patartina išmokti ir taikyti aktyvaus klausymosi techniką – užduokite patikslinančius klausimus, perfrazuokite arba kartokite pašnekovo replikas, atspindėkite jo emocijas.

Emocinis intelektas

Emocinis intelektas (angl. IQ) – būdas atpažinti savo emocijas ir jas valdyti, taip pat suvokti aplinkinių jausmus ir motyvaciją. Tai – vienas iš nedaugelio tarpasmeninių, socialinių įgūdžių, kuriuos įmanoma išmatuoti. Dažniausiai pasitelkiamas 20 minučių trukmės klausimynas – „TEIQue“, po kurio išskiriama 15 rodiklių penkiuose pagrindiniuose blokuose (optimizmas, emocijų valdymas, užuojauta, nepriklausomybė nuo išorės nuostatų ir savimotyvacija).

Kaip lavinti:

Garsiai įvardinkite savo jausmus, užrašykite emocinę reakciją į kiekvienos dienos įvykius. Pradėkite rašyti emocijų dienoraštį, kuris padėtų jums geriau suprasti savo būsenas. Analizuokite, ką jaučiate: nuoskauda gali slėptis po pykčiu, o liūdesys susimaišyti su pavydu ar nusivylimu. Po mėnesio pamatysite, kokias emocijas jaučiate dažniau už kitas, ir galėsite paieškoti būdų jas neutralizuoti (kvėpavimo praktikos, meditacija, sportas, kūryba ir kt.).

Kritinis mąstymas

Mokėjimas kritiškai mąstyti – apsauga nuo nesėkmingų sprendimų, manipuliacijų ir neapgalvotų poelgių. Gebantis kritiškai mąstyti žmogus sugeba analizuoti informaciją, pastebėti prieštaravimus ir logines klaidas, o paskui daryti teisingas išvadas. Tai naudinga bet kokiai profesijai. Be to, esant neramiems, sudėtingesniems laikotarpiams, naudinga analizuoti visą informaciją ir taip atskirti melą nuo tiesos, išryškinti tai, kas svarbiausia.

Kaip lavinti:

Šis metodas pasitelkiamas, norint įvertinti informacijos patikimumą. Reikia užduoti sau klausimų. Pavyzdžiui:
-Ar skaitomą straipsnį galima pavadinti nepriklausomu?
-Ar informaciją patvirtina keli patikimi šaltiniai?
-Ar įmanoma ją patikrinti?
-Ar šaltinis yra autoritetingas ir informuotas?
-Ar šaltinis pateikia pavardę / turi pavadinimą, ar tai anoniminė informacija?

Tikslų formavimas

Tikslų formavimas – reikalingas įgūdis tiek darbui, tiek asmeniniam gyvenimui. Ypač neramiais laikais, kai daugeliui griūva planai, keičiasi įprastas gyvenimo ritmas. Tačiau ir įprastomis aplinkybėmis konstruktyvi veikla prasideda nuo tikslų kėlimo.

Kaip lavinti:

Kelkit tikslus. Kiekvienas tikslas turi būti konkretus, pamatuojamas, pasiekiamas, svarbus, skirtas įgyvendinti per tam tikrą laiką. Kitas metodas – vieną globalų tikslą išskaidyti į kelis mažus. Fiksuokite tikslus užrašų knygelėje ar užklijuokite lapelius ant sienos – priklausomai nuo to, kaip jums geriau priimti informaciją. Arba susikurkite „Excel“ lentelę.

Saviprezentacija

Mokėjimas tinkamai save pateikti – sėkmės bet kokioje srityje pagrindas. Savireprezentacijos įgūdis pravers ir pokalbyje dėl darbo, derybose, ir gyvenime – tais atvejais, kai svarbu parodyti save iš gerosios pusės, tik šiukštu neprisigirti per daug. Šis įgūdis – jūsų įvaizdžio aplinkinių akyse pagrindas, pasitikėjimo ir pirmumo garantas, esant bet kokiais gyvenimiškai situacijai.

Kaip lavinti:

Sukurkite 10 skaidrių prezentaciją su programa „PowerPoint“ arba „Keynote“. Iš pradžių negalvokite apie dizainą ir gražius paveikslėlius – pradėkite nuo žodžių. Jų gali būti visai nedaug. Aprašykite savo stipriąsias puses, tik nepamirškite papasakoti ir apie trūkumus. O gal juos galima pateikti palankioje šviesoje? Dar vienas variantas – pasitelkti vadinamąjį „pitch deck“ metodą – trumpą prezentaciją investuotojams. Įsivaizduokite, kad įlipote į liftą su nepažįstamu žmogumi ir turite per tris minute papasakoti apie save svarbiausius dalykus. Papasakokite apie save taip, kad jus panorėtų priimti į darbą.

Vystant visus išvardintus tarpasmeninius, socialinius įgūdžius, visų pirma svarbu sava motyvacija. Pradžiai reikia išsirinkti patį svarbiausią įgūdį, o tada taikyti tam tikrą metodą: iš pradžių atliekate nesudėtingus pratimus, paskui pereinate prie sudėtingesnių. Svarbu, kad būtų sistema. Kažkiek laiko bus neįprasta, sunku, bet vėliau padėkosite sau už įdėtas pastangas ir papildysite savo gyvenimo aprašymą.