Pradedu verslą. O jei nepasiseks? Verslo pabaigos scenarijai

VĮ “Registrų centras” duomenimis per pastaruosius metus įregistruota rekordiškai daug – beveik 15 tūkst. naujų įmonių. Troškimas verslauti ir dabartinės galimybės įsteigti juridinį asmenį be didesnio finansinio kapitalo masina išbandyti jėgas versle, tačiau ne visiems pavyksta išlaikyti įmonės gyvybingumą – būseną, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

Nors naujų įmonių skaičius nuolat auga, verslo stabilumas nėra toks džiuginantis. Pasak Registrų centro, trumpiausiai gyvavęs juridinis asmuo registre išbuvo vos 17 dienų¹. O štai Statistikos departamentas suskaičiavo, kad nepertraukiamai veikė tik viena iš dešimties įmonių, įsteigtų prieš dešimtmetį². Vien per pastaruosius metus Juridinių asmenų registras išregistravo 4 598 įmones.

Matant tokią veiklos tęstinumo statistiką, būsimiems steigėjams dar prieš imantis veiklos praverstų paanalizuoti išėjimo iš verslo būdus. Tai leistų pasiruošti bet kuriam verslo pabaigos scenarijui, jei veikla vis tik nesirutuliotų taip, kaip tikėtasi.

Būdai nutraukti veiklą

Visiems žinomas ir labai baisus žodis “bankrotas” tėra vienas iš įmonės pabaigos scenarijų, tiesa, nemaloniausių ir taikytinas tik tais atvejais, kai įmonė yra nemoki. Tokias įmones šiandien ekonomistai pravardžiuoja “verslo zombiais”, – nusistekenusiais subjektais, mintančiais valstybės parama ir kreditorių sąskaita.

Laiku apsisprendę, kad atėjo metas trauktis, įmonių savininkai gali pasirinkti ir kitus įmonės veiklos pabaigos būdus, kaip įmonės likvidavimą be bankroto ar įmonės veiklos sustabdymą su galimybe pratęsti veiklą geresniais laikais.

Vienintelė sąlyga – neturėti pradelstų įsipareigojimų ir būti pajėgiam atsiskaityti su kreditoriais ir valstybės biudžetu. Šiai sąlygai išpildyti, reikėtų itin atidžiai sekti įmonės finansinius duomenis, besikaupiančias mokėtinas sumas ir laiku įvertinti veiklos perspektyvas.

Įmonės veiklos sustabdymas

Įmonės veiklos sustabdymas nors ir nėra įmonės pabaiga, bet įmonė oficialiai tampa tam tikrą laikotarpį veiklos nevykdančiu asmeniu. Atleidžiami darbuotojai, vadovas, išsiregistruojama iš PVM registro, bet pats juridinis asmuo neišnyksta. Įmonė gali būti pripažįstama nevykdančia veiklos, jeigu nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais, nebegauna pajamų.
Todėl, jeigu juridinis asmuo nevykdo veiklos ir neturi pradelstų įsipareigojimų, jis gali veiklą sustabdyti pateikiant VMI prašymą dėl atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ar kitų dokumentų pateikimo.

Jeigu įmonė veiklą atnaujina anksčiau nei nurodyta VMI sprendime ji per 5 darbo dienas turi apie tai pranešti VMI ir mokesčių įstatymų nustatytais terminais pradėti teikti deklaracijas ar kitus dokumentus.

Įmonės likvidavimas

Kokiu pagrindu galima likviduoti įmonę nurodo Civilinis kodeksas. Pavyzdžiui, juridinis asmuo gali pats nuspręsti nutraukti veiklą. Tačiau jei įmonė skolinga valstybės biudžetui, kreditoriams, šio kelio taip pat nepavyks pasirinkti. Prieš priimant sprendimą likviduoti įmonę turėtų būti sumokėti pradelsti mokesčiai ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, atsiskaityta su įmonės kreditoriais.
Apie priimtą sprendimą likviduoti paskelbiama viešai, informuojami įmonės kreditoriai, taip pat pranešama Juridinių asmenų registrui. Likviduojamas juridinis asmuo privalo atlikti veiksmus, reikalingus tinkamai užbaigti veiklos procesus, pavyzdžiui, išsiregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro, išregistruoti įregistruotą VMI kasos aparatą, išregistruoti likviduojamo asmens vardu įregistruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, ir atlikti kitus su asmens likvidavimu susijusius veiksmus.

Įmonės bankrotas

Įmonei tapus nemokia, jos vadovas turi pareigą inicijuoti bankroto procesą. Tačiau per karantiną įsigalioję teisės aktų pakeitimai leido to nedaryti karantino metu ir 3 mėnesius po jo, o valstybinės institucijoms suteikė galimybę nesumokėtus mokesčius ne išieškoti, o atidėti.

VMI ir SODRA buvo vienos aktyviausių bankroto procesų iniciatorių, apvalančių rinką nuo nebegyvybingų verslų. Bet dėl galimybės nesumokėtus mokesčius atidėti sumažėjo ir bankrotų inicijavimas. 2020 metų pabaigoje turėjome net 51,8 proc. ³ mažiau pradėtų bankrotų, nei tuo pačiu metu prieš metus, o per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pradėta 47,5 proc. mažiau bankroto procesų nei pernai tuo pačiu metu.⁴ Šiais metais dažniausiai bankroto procesai buvo inicijuojami uždarosioms akcinėms bendrovėms (86,6 proc.) ir mažosioms bendrijoms (10,2 proc.).

Taigi, kas tas nemokumas? LR Įmonių nemokumo įstatymas apibrėžia tai kaip būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.⁵

Įdomu tai, kad nepasinaudojus proga sustabdyti įmonės veiklą, kol įsipareigojimai nėra išaugę, atsiranda minėta pareiga priimti sprendimą inicijuoti įmonės bankroto procesą.

Kitu gi atveju juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, jei jis įstatyme numatytų pareigų neįvykdė ar jas įvykdė netinkamai. O kur dar grasinimas, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti vadovo pareigas.

Akivaizdu, kad itin svarbu stebėti savo verslo finansinę situaciją ir kaip bebūtų nemalonu imtis veiksmų dėl bankroto proceso inicijavimo, o geriausiai – laiku pasinaudoti aukščiau minėtais mažiau skausmingais išėjimo iš verslo scenarijais kaip veiklos sustabdymas ar įmonės likvidavimas be bankroto. Juk visada galima pradėti iš naujo.

¹ https://www.registrucentras.lt/naujienos/index.php?mod=news&act=view&id=49215
² https://osp.stat.gov.lt/verslas-lietuvoje-2020/izanga
³ http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Nemokumas/Nemokumo-duomenys-ir-analize/COVID/COVID.pdf
⁴ https://avnt.lrv.lt/uploads/avnt/documents/files/2021-04-30_Nemokumo%20APZVALGA_2021%20m_%20I%20ketv.pdf
⁵ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/56df69a293fa11e9aab6d8dd69c6da66/asr