Kokį darbą IT įmonėje atlieka testuotojai? Kokia ateitis laukia šių specialistų ir kaip įsitvirtinti IT srityje be techninių žinių bagažo? Įžvalgomis pranešime žiniasklaidai dalijasi „Devbridge“ įmonėje testavimo praktikoms vadovaujantis Nikolajus Tolkačiovas.

Nikolajus Tolkačiovas
Foto: Asmeninins albumas


Kaip keičiasi požiūris į testuotojų profesijos reikšmę? Ar vis dar tenka išgirsti nuomonių, kad testuotojų pagrindinis darbas yra tikrinti programuotojų padarytas klaidas?

– Teko išgirsti kelias istorijas, kaip projekto užsakovai testuotojų komandas norėjo iškeisti į programuotojus, nes kam gi mokėti už tą testavimą. Dabar tokių kuriozinių situacijų beveik nepasitaiko ir dauguma užsakovų vertina testuotojų kuriamą vertę ir suteikiamą naudą. Teko girdėti, kad kai kurie specialistai anksčiau gėdijosi, kad dirba testavimo srityje ir vengdavo apie tai viešai pasisakyti.

Prieš aštuonerius metus man pačiam stigo pasitikėjimo atvirai kalbėti apie tai, ką veikiu. Atrodė, kad tik programuotojai gali didžiuotis dirbdami IT srityje. Tačiau šis požiūris stipriai pasikeitė. Šiandien testuotojai yra ne tik vertinami darbdavių, bet jų atliekamo darbo verte neabejoja jau ir kiti IT profesionalai.

– Pandemija išaugino daugelio IT profesijų reikšmingumą. O kaip yra su testuotojais, ar jų poreikis išaugo?

– Karantinas pakeitė ne tik verslo sektoriaus, bet ir visuomenės požiūrį į IT specialistų atliekamą darbą. Visos technologijų sektoriaus specialybės tapo dar populiaresnės. Tačiau labiausiai džiugina, kad karantino metu testuotojų profesija tapo dar reikšmingesnė. Praėjusiais metais pirmą kartą teko nuotoliniu būdų organizuoti įmonės iniciatyva nuo 2017 metų įkurtą nemokamą akademiją „Sourcery for Testers“. Ši akademija yra skirta visiems, turintiems bent minimalų žinių bagažą ir norintiems išbandyti savo jėgas IT sektoriuje. Sulaukėme rekordinio dalyvių skaičiaus ir tai yra suprantama, kadangi vienas iš paprasčiausių ir greičiausių būdų patekti į IT sritį yra būtent testavimas.

Viena iš lengvinančių aplinkybių yra tai, testavimo principai yra pakankamai bendri ir retai pasitaiko tokių apribojimų, kad būtinai reikia mokėti Java, C#, JavaScript ar kokią nors kitą programavimo kalbą, kuri labai segmentuoja visą programavimo rinką. Įmonėje mes nelabai kreipiame dėmesio, kokia programavimo kalba kandidatas yra rašęs kodą, nes principai visur yra panašūs, o mūsų testuotojai su profesionalių komandų pagalba pakankamai greitai adaptuojasi ir prie naujo įrankio ar naujos programavimo kalbos.

Testuotojai labai sparčiai auga ir tobulėja: jei pažvelgtume į kelis patyrusio testuotojo lygio darbo skelbimus prieš kelerius metus ir dabar, tai pastebėtume labai aiškią tendenciją, kad reikalavimai keičiasi, tačiau ne sukauptos patirties darbe atžvilgiu, o techninių kompetencijų prasme. Tai tik parodo kylantį testuotojų profesijos lygį.

– O kaip keičiasi testuotojų profesijos kompetencijų laukas?

– Visas programinės įrangos kokybės klausimas sulaukia vis daugiau dėmesio ne tik iš testavimo specialistų, bet ir iš kitų komandos narių, todėl ši sritis labai sparčiai juda į priekį. Smagu, kad testuotojų bendruomenė visada turi iššūkių ir nesustoja tobulėti. Visada galima kažką naujo išmokti ir vėliau pasidalyti su kitais entuziastais. Pastebėjome, kad į mūsų vidinių žinių ir gerųjų praktikų pasidalijimų renginius bei grupes užsuka vis daugiau programuotojų, o jie savo ruožtu atsineša šviežių idėjų ir praplečia mūsų galimybes.

Projektinėje veikloje vis dažniau pastebime , kad kokybė tampa ne tik testuotojų, bet visos komandos atsakomybė ir tai leidžia vis daugiau darbų atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su programuotojais, taip juos labiau įtraukiant į veiklas, kurios padeda pagerinti kuriamo projekto kokybę.

Foto: Shutterstock


– Šią savaitę prie įmonės prisijungė 100-tasis testuotojas. Kaip pavyko suburti tokią didelę bendruomenę ir kas jus visus vienija bendroje veikloje?

– Teko girdėti malonius atsiliepimus, kad mūsų įmonės testuotojų bendruomenė garsėja labai profesionaliais ir stipriais specialistais. Darbas mūsų srityje tikrai nėra lengvas, o ir tempas yra pakankamai greitas, todėl pas mus pradedantys dirbti žmonės profesine prasme užauga labai greitai. Žinoma, ne visiems toks tempas yra priimtinas, yra juk ir tokių žmonių, kurie nori tiesiog ateiti į darbą ir daryti tai ką, darė pastaruosius penkerius metus, vengti iššūkių, nes tai tikrai vargina.

Tačiau mūsų profesijos atstovams būtina išeiti iš tos komforto zonos ir nuolat tobulėti. Man teko vienu metu statyti namą, šeimoje susilaukti antrojo vaiko ir kopti karjeros laiptais, todėl visiškai sutinku, kad toks tempas yra ne visiems ir pats to nekartočiau. Vis dėlto mūsų organizacijos testuotojai, nori augti ir jiems būtina suteikti daug tobulėjimo galimybių.

Mus visus įmonėje vienija nuolatinė žinių dalijimosi kultūra. Labai dažnai komandos nariai buriasi drauge įgyvendinti idėjas, kurios visiškai nesusijusios su projektine veikla. Taip pat yra nemažai įkvepiančių žmonių, iš kurių ne tik gali daug ko išmokti, bet ir pabendrauti, ir padiskutuoti įvairiomis temomis. Yra tokių specialistų, kurių sugebėjimais aš labai žaviuosi ir pats iš jų mokausi. Mūsų įmonėje visi komandos nariai turi daug savarankiško darbo, kuris tiesiogiai nulemia projekto rezultatus. Smagu matyti augančią naują specialistų kartą, kuri užaugo mūsų įmonės viduje ir vis labiau padeda tobulinti darbo procesus. Ypač džiugu, kad jie jau perduoda sukauptas žinias ir naujai iš išorės prisijungusiems testuotojams.

– Kokia ateitis laukia testuotojų profesijos atstovų?

– Testuotojų paklausa ir toliau augs. Tiesa, pasaulyje yra ir nemažai kompanijų, kurios nebeturi testuotojų. Visą produkto testavimą atlieką programuotojai, o jiems padeda testavimo treneriai, kurie netestuoja, bet konsultuoja programuotojus.

Ar šis metodas bus tinkamas visuose projektuose ir kompanijose, dar nėra aišku, nes ne visiems sėkmingai pavyko pereiti prie tokio darbo principo.

Mes skatiname testuotojus į testavimą žiūrėti labai plačiai, net jei kažkada ateitų toks laikas, kai visi rankinio testavimo darbai būtų atlikti programuotojų, mes vis dar turėtume nemažai kitų sričių, kuriose galėtume atnešti pasveriamos naudos projektams, o ir mūsų žinių dalijimosi kultūra būtų nepakeičiama tokiai testavimo revoliucijai. Kad ir kokia būtų testavimo ateitis kitais metais arba 2025-aisiais, manau, kad mes esame gerai prisitaikę nuolat tobulėti ir ateityje taikyti modernius testavimo principus.