Kaip mentorystė įgalina pokyčius, pasakoja programuotoja tapusi Jurgita Visakavičiūtė bei jos mentorius, „Danske Bank“ Lietuvoje Debesijos ir front-end komandos vadovas Jonas Minelga.
Labiausiai trūko pasitikėjimo savimi
Jurgita technologijomis domėjosi dar mokykloje. Visgi, baigusi Pramonės inžinerijos studijas, nesijautė savose rogėse – jos pirmoji darbo pozicija su technologijomis nebuvo tiesiogiai susijusi. Galiausiai moteris tapo projektų vadove ir didžiąją dalį laiko dirbo su aplinkosauginiais projektais. Tačiau po maždaug 10-ies metų Jurgitai kilo mintis išbandyti save IT srityje.
„Visgi žengti į technologijų sektorių trūko ryžto – viską iš esmės keisti yra didžiulis iššūkis. Netgi svarsčiau, kad galbūt pradėti tokią karjerą man jau per vėlu. Mintyse tūnojo daugybė stereotipų, kuriuos sugriauti padėjo kolegė, pati persikvalifikavusi į IT rolę“, – prisimena Jurgita.
Paklausiusi kolegės patarimo, ji įstojo į profesinę mokyklą mokytis programavimo. „Man jis labai patiko, todėl mokslams skyriau 12 valandų per parą, 7 dienas per savaitę. Taip prasidėjo vienerius metus trukusi kelionė į technologijų sritį“, – apie savo naują pradžią kalba Jurgita.
Studijuodama ir toliau puoselėdama mintį galiausiai įsidarbinti technologijų sektoriuje, Jurgita susidomėjo mentorystės programa „Women Go Tech“, kurioje sutiko savo dabartinį mentorių – Joną Minelgą, daugiau nei 10-ies metų programavimo patirtį sukaupusį banko Lietuvoje specialistą. Prisimindamas profesinės mentorystės pradžią, Jonas tikina, kad anuomet Jurgitai labiausiai trūko paprasčiausio pasitikėjimo savimi.
„Jos programavimo įgūdžiai jau buvo puikūs, nestigo ir noro. Tačiau savo naujųjų gebėjimų Jurgita net nedrįso įsirašyti į CV. Nusprendžiau ją kuo plačiau supažindinti su IT pasauliu. Papasakoti, kaip vyksta darbo pokalbis, kokia yra programuotojo kasdienybė. Kartu suteikti jai motyvacijos ryžtis pokyčiams. Reguliarių susitikimų metu stengiausi dalintis savo žiniomis bei patirtimi, padėti rasti atsakymus į kylančius klausimus, nukreipti tinkama linkme“, – savo vaidmenį įvardija Jonas.
Mentorystėje svarbi laisvė
Nors mentorius į IT karjeros aukštumas jau išlydėjo ne vieną jaunąjį programuotoją, sėkmingo ugdymo recepto jis neturi. Anot J. Minelgos, svarbiausia yra vadovautis paprasta taisykle: padėti žmogui suprasti, ko šis iš tikrųjų nori. Tokį metodą mentorius taikė ir dirbdamas su Jurgita.
Ši praktika pasiteisina ir patiems pradedantiesiems specialistams. Jurgitos teigimu, toks mentoriaus vaidmuo yra visapusiškai naudingas, suteikia tvirtą atramos tašką visiškai naujoje srityje.
„Technologijų sektoriuje, kuris man buvo nepažįstamas, labai reikėjo žmogaus, kuris papasakotų, ko tikėtis naujoje srityje, padėtų susidaryti darbo paieškos planą, pasiruošti darbo pokalbiui. Mentorius labai palaikė – skatino, motyvavo bandyti, daryti. Netgi įtikino įsirašyti savo programavimo gebėjimus į gyvenimo aprašymą, ko vis nedrįsau padaryti. Tokia mentorystė išties pasiteisino: norint įveikti iššūkius, būtinas padrąsinantis žmogus, kuriuo būtų galima pasitikėti“, – dalinasi Jurgita.
Šiai nuomonei pritaria ir J. Minelga. Pasak jo, mentoriaus sukaupta patirtis leidžia giliau pažvelgti į konkrečią sritį bei pamatyti viską, kas vyksta aplinkui.
„Jurgita žinojo, ko nori, ir programavimas jai puikiai sekėsi. Tačiau yra žmonių, kurie tik svajoja apie tam tikrą sritį, o ją išbandę supranta, kad pastaroji yra netinkama. Todėl mentorius nėra tik motyvacijos ir pasitikėjimo puoselėtojas. Jis turi pasiūlyti alternatyvų, patarti, į kurią pusę krypti – galbūt ne programuoti, o išbandyti kitą IT specialybę. Kai šioje srityje esi daugybę metų, matai, kas žmogui įdomiau. Jei jam kažkas nesiseka, tai nėra nemokėjimo ženklas. Tai rodo, kad išbandęs mėgstamą sritį, žmogus gali tapti puikiu specialistu“, – akcentuoja mentorius.
Galiausiai tapo kolegomis
Šiandien Jurgita jau užima programuotojos kėdę. Tiesa, dalyvauti atrankoje į esamą poziciją ją taip pat paskatino mentorius. Užsiminęs apie planus supažindinti Jurgitą su įprasta programuotojo darbo pokalbio eiga, J. Minelga netruko ją pasikviesti į tikrą atranką.
„Kadangi buvau per daug šališkas, kad galėčiau ugdytinę vertinti objektyviai, į atranką pasikviečiau kolegas. Jie įvertino ir techninius gebėjimus, ir asmenybės bruožus. Jurgita atliko testus, vyko įprastas atrankos procesas ir ji darbą gavo. Nuo šiol esame kolegos banko programuotojų komandoje, taip iš mentoriaus tapau savo ugdytinės vadovu. Tačiau, svarbiausia, kartu pradėtą tobulėjimo kelią sėkmingai puoselėjime iki šiol“, – šypsosi J. Minelga.
Savo ruožtu Jurgita teigia besidžiaugianti jos karjeros kelyje pasitaikiusia mentorystės galimybe: „Mano ryžtas viską mesti ir žengti į IT sektorių buvo pamatuotas. Žinojau, kiek reikės laiko, pastangų ir darbo siekti svajonės. Bet karjeros keitimo kelyje pasirodęs mentorius padėjo iš tikrųjų savimi patikėti. Buvau metusi senąjį darbą, intensyviai mokiausi, tik nežinau, kur ir kada šios pastangos būtų nuvedusios, jei ne laiku ir vietoje pasirodęs padrąsinimas. Džiaugiuosi, kad ši mentorystė tęsiasi ir lydi mano kasdienį darbą“, – reziumuoja Jurgita.
