Apie trijų apdailininkų darbo kokybę garsas sklinda toli – sklandžiam bendravimui netrukdo ir gestų kalba

Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos pastebi būsto pirkėjai, yra apdailos kokybė, tačiau už ją atsakingi žmonės paprastai lieka „už kadro“, o jų darbo specifiką gerai pažįsta nedaugelis. Nepaisant to, apdailos specialistų darbo kasdienybė gali būti ne mažiau įdomi nei statybos projektų vadovų ar kitų statybų aikštelėje dirbančių darbuotojų.

Tuo jau ne vienerius metus įsitikina darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ apdailininkų brolių dvynių Kęstučio ir Ginto Žemaitaičių bei Daliaus Naujoko tandemas. Broliai dvyniai ir tik gestų kalba bendraujantis jų kolega Dalius tapo neišskiriama komanda, apie kurios darbų kokybę garsas sklinda visoje įmonėje.

Bendravimo barjerus įveikia sava gestų kalba

Kęstutis, Gintas ir Dalius statybose – ne naujokai. Šioje srityje Gintas ir Dalius yra sukaupę po keliolika, o Kęstutis – net kelias dešimtis metų patirties. Bendrovėje vyrai dažniausiai dirba drauge. Tam netrukdo Daliaus gestų kalba. Nors broliai oficialios gestų kalbos nemoka, vyrams sunkumų bendraujant su Daliumi nekyla.

„Naudojame savą gestų kalbą. Be abejo, per tiek laiko jau išmokome ir šiek tiek oficialiosios gestų kalbos – žinome, kaip parodyti pagrindinius žodžius, tokius kaip tėtis, mama, brolis, vadovas ar darbas. Tačiau, jei susiduriame su nežinomu žodžiu, tiesiog užrašome ant lapo ir parodome arba kaip nors kitaip pademonstruojame. Kartais tai primena savotišką šaradų žaidimą. Visgi dažniausiai suprantame vieni kitus. Tiesa, norėdami pabendrauti turime matyti vienas kitą, todėl negalime tiesiog plepėti dirbdami“, – sako Kęstutis.

Likimas suvedė į vieną darbovietę

16 metų statybų srityje dirbantis Dalius savo karjerą nuo pat pradžių pradėjo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovėje. Čia likti jį paskatino draugiškas kolektyvas. „Pradėjau kaip praktikantas ir pamačiau, kad visi draugiškai priima, su kolektyvu įmanoma susišnekėti, todėl ir pasilikau. Visai netrukus susipažinau ir su broliais. Dabar daugiausiai bendrauju ir dirbu su jais. Gerai sutariame, susikalbame, o ir darbai drauge klojasi sklandžiai“, – sako Dalius.

Išbandyti darbą statybose Daliui pasiūlė jo mokyklos direktorius. Tuo metu bendrovė Kaune įgyvendino projektą, kuriame profesinio kelio dar tik ieškantis vyras atliko praktiką. „Patiko darbas, vieta, todėl ir likau dirbti toliau“, – šypsosi Dalius.

Tuo metu, Gintas prieš ateidamas dirbti į bendrovę, jau buvo paragavę apdailininko duonos. Pirmoji pamoka, kuri jam įstrigo šioje bendrovėje – ta, kad visi darbuotojai privalo dėvėti šalmus bei kitas asmenines apsaugos priemones.

„Atėjau iš įmonės, kurioje į tai buvo žiūrima pro pirštus. Užsidėjau tą šalmą ir pagalvojau, kad panešiosiu pirmą dieną ir padėsiu į šoną. Visai netrukus užlipau ant stelažo, vaikštau ir jaučiu, kaip per šalmą kažkas persibraukė. Tai buvo varžtai ar vinys išlindę iš lentos. Iškart supratau, kad šalmą visą laiką turėsiu ant galvos ir kad patekau į rimtą bendrovę, kuriai sauga darbe nėra tik formalumas“, – pasakoja Gintas.

Profesiją perėmė iš tėvų

Savo darbo pradžią dabartinėje darbovietėje prisimena ir Kęstutis. Dirbti į bendrovę jis atėjo su brolio Ginto rekomendacija ir pirmiausiai pastebėjo tai, kad darbo krūviai čia buvo mažesni, nei ankstesnėje jo darbovietėje. „Ten dirbdavau vienas – gaudavau butą, kurį tekdavo dažyti ir apdailinti pačiam. Komandinio darbo ten nebuvo. Šiame kolektyve reikia derintis su kitais, išklausyti ir išgirsti kitų nuomonę. Dabar jau sunkiai įsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip“, – sako Kęstutis.

Kęstutis ir Gintas savo profesiją perėmė iš tėvų. Brolių dvynių tėtis buvo mūrininkas/tinkuotojas, o mama – tinkuotoja/dažytoja. Tad šis amatas jų šeimoje perduodamas iš kartos į kartą. Broliai pastebi, kad nuo to, laiko kai pradėjo dirbti statybose, pats sektorius gerokai pasikeitė – darbininkai daug atsakingiau žiūri į savo darbą, jiems dažnai tenka tiesiogiai bendrauti su dizaineriais ir patalpų šeimininkais, todėl lengviau išsiaiškinti klientų lūkesčius ir pageidavimus.

„Tiesa, vienas dalykas tikrai nepasikeitė. Norint dirbti statybose reikalinga gera sveikata ir fizinė ištvermė, nes tenka dirbti įvairiomis sąlygomis – karštyje, šaltyje, aukštyje, su specialiomis apsaugos priemonėmis ir pan.“, – pasakoja Kęstutis.

Jam pritaria ir Dalius. „Darbas statybų srityje yra išties sunkus, reikalaujantis didelės fizinės ištvermės kantrybės, kruopštumo ir atsakingumo. Tačiau, pamačius atlikto darbo rezultatus ir laimingus klientus, supranti – pastangos dirbti kokybiškai tikrai to vertos! Be pastangų gero rezultato nepasieksi“, – sako Dalius.

Svarbiausia – sklandus darbų organizavimas

Kęstučio manymu, didžiausias iššūkis, rūpinantis pastatų apdaila, yra tvarkingas darbų organizavimas ir susikalbėjimas tam tikrose darbų grandyse. Jeigu jo trūksta, kyla sunkumų, gaištamas laikas ir prastėja kokybė, o dėl to gali nukentėti ir darbo užmokestis. Visgi jis pažymi, kad bendrovėje darbų organizavimas vyksta sklandžiai.

„Su vadovais bei kitais kolegomis bendraujame atvirai, esame saugiai aprengti, suteikiamos visos socialinės garantijos. Gauname ir tėvadienius. Labai vertiname skaidrią įmonės politiką, kurios dėka jaučiamės saugūs mes bei mūsų šeimos“, – sako Kęstutis.

Dirbant tenka ir pamokyti kitus, ir pasigrožėti išskirtiniais vaizdais

Nors Kęstutis, Gintas ir Dalius priklauso vienai darbų brigadai, projektuose jiems paprastai tenka dirbti poromis. Vienas iš brolių dirba su Daliumi, o kitam priskiriamas naujokas, todėl tenka pabūti ir mokytoju. Ginto teigimu, tai papildomas iššūkis, nes tenka ilgiau užtrukti ir pataisyti naujoko padarytas klaidas. „Todėl stengiuosi apsišarvuoti kantrybe ir su atėjusiais naujais žmonėmis pasidalinti savo patirtimi, kuo daugiau juos išmokyti – juk niekas nepradeda iš karto viską mokėdamas, o kažkada ir pačiam tokie patarimai ir pamokymai buvo labai reikalingi“, – pažymi Gintas.

Gintas prisipažįsta, kad jam smagiausia atlikti dažymo darbus. Labiausiai jam įsiminė Kauno Prisikėlimo bažnyčios fasado dažymo darbai. „Dažydamas bažnyčios bokštą matydavau visą Kauną. Puikūs vaizdai!“, – prisimena Gintas.

Tuo metu jo broliui Kęstučiui visada smagiausia gauti užduotis pagal individualų užsakymą, atlikti apdailą gyvenamose patalpose. Nors tokiu atveju dirbti sudėtingiau, keliami aukštesni kokybės reikalavimai, tačiau tai leidžia tobulėti, pasitempti ir tikėtis geresnio uždarbio. Savo ruožtu Dalius sako, kad visi projektai, prie kurių tenka dirbti, yra įdomūs. Visgi jam įdomiausia dirbti su inovatyviomis medžiagomis.

Nors vyrai savo darbu yra patenkinti, bet, ar siūlytų jį išbandyti kitiems? „Gyvenime viską verta išbandyti. Jeigu tik yra noras ir pašaukimas – darbas statybos gali būti išties puikiu pasirinkimu. Užsidirbti tenka sunkiu darbu, todėl tik tuomet, kai jis patinka, gali pasiekti gerų rezultatų ir jaustis savo vietoje“, – pažymi Kęstutis.