Sumažėjus darbo, 38 metų asmeninis vairuotojas nedvejodamas ėmėsi vežti keleivius su „Bolt“ platforma ir džiaugiasi, kad maloni laisvalaikio veikla piniginę papildo kone vidutinio atlyginimo dydžio pajamomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Išbandyti pavėžėjimą paskatino pandemija

Vilnietis Artūras Žekonis jau 15 metų dirba asmeniniu vairuotoju. Prasidėjus antrajam karantinui A. Žekonio klientui vairuotojo paslaugų prireikdavo retai, todėl sumažėjus darbo krūviui, vyras nusprendė savarankiškai pradėti vežti keleivius ir prisijungė prie vairuotojų platformos.

„Užsiregistruoti pavyko greitai ir sklandžiai. Žinoma, reikėjo susirinkti tam tikrus dokumentus, juos patikslinti, bet viskas buvo aiškiai, juodu ant balto pateikta. Netrukus pradėjau veiklą“, – pasakoja A. Žekonis. Nors kasdienis vairavimas vyrui nėra svetimas, jis pažymi, jog pavėžėjimas suteikia laisvės ir leidžia pasimėgauti vadovo sau statusu.

„Būdamas pavežėju esu pats sau režisierius – galiu rinktis, kiek valandų dirbsiu, į kokias vietas važiuosiu. Dirbant asmeniniu vairuotoju viskas yra suplanuota kliento – aišku, kada vadovą turi nuvežti į darbą, kada jo vaikus paimti iš mokyklos ir panašiai“, – apie skirtumus tarp pavėžėjimo ir asmeninio vairuotojo darbo pasakoja vyras.

Kol A. Žekonio darbas grįš į įprastas vėžes, vyras pavėžėjimo veiklą derina prie asmeninio gyvenimo ritmo bei pomėgių. „Ryte nuvežu dukrą į darželį ir apie pusę devynių įsijungiu programėlę. Vakare, apsilankęs sporto klube, dar padirbu kelias valandas“, – užsimena pavežėjas.
Artūras Žekonis

Pavežėjo veiklos subtilybės

Keleivius su pavėžėjimo platforma vežantis vyras į šią veiklą žiūri tarsi į žaidimą: vieną savaitę gali gauti mažiau pajamų, o kitą – itin solidžiai. Vilniečiams po ilgo karantino grįžus į aktyvų socialinį gyvenimą vidutinės A. Žekonio pajamos, vairuojant laisvu metu, per savaitę siekia apie 350 eurų. Tad per mėnesį iš šios papildomos veiklos gali susikaupti ir arti vidutinio užmokesčio, neatskaičius mokesčių valstybei, komisinio platformos mokesčio ir kitų sąnaudų.

„Net jei per dieną keleivius vežu pusantros valandos ir mažiau uždirbu, vis tiek gerai jaučiuosi. Nors dabar vasara, žmonės važiuoja dažnai ir tikrai jaučiasi, kad galima daugiau uždirbti. Man patinka, kad mėgstamoms veikloms ir kasdienėms išlaidoms išleidžiami pinigai vėl greitai sugrįžta. O jeigu dar papildomos pajamos viršija asmenines išlaidas, iš viso puiku“, – pasakoja A. Žekonis.

Siekdamas didesnių pajamų vairuotojas jau perprato sostinės gyventojų įpročius ir žino, kur ir kada būti, kad pirmas atsirastų šalia klientų. „Programėlėje stebiu, kur yra daugiausiai kitų pavežėjų. Pavyzdžiui, pamatęs, jog prie prekybos centro rikiuojasi aštuonios mašinos, pasuku vairą link miesto rajono, kur jų yra vos kelios“, – apie savo veiklos strategiją pasakoja A. Žekonis.

Rūpestis dėl keleivių grįžta padėkomis

Klientus vežantys asmenys dažnai tampa keleivių išklausytojais ir tai bendrauti mėgstančiam pavežėjui yra viena iš pavėžėjimo veiklos privalumų.

„Tenka vežti daug skirtingų profesijų žmonių ir jie mėgsta pasipasakoti. Aš kalbą randu su visais – medikai pasakoja daug įdomių dalykų, keliaujant su močiute pakalbam apie jos anūkus, o su ja kartu važiuojančiu vaiku, pavyzdžiui, apie futbolo treniruotes“, – dalijasi pavežėjas.

Jis neslepia, kad visuomet malonu iš keleivių sulaukti pagyrimų bei arbatpinigių, todėl visuomet stengiasi jiems suteikti kuo geresnę kelionės patirtį.

„Svarbu jausti keleivių poreikius – kartais klientas pasako, kad pramiegojo, tai ieškai galimybių kuo greičiau jį pristatyti į vietą. O keliaujant su vyresnio amžiaus žmonėmis neskubu, nes žinau, kad dažniausiai jie mėgsta važiuoti lėčiau“, – tikina A. Žekonis.

Vairuotojui dėkingumą keleiviai išreiškia ne vien už saugią kelionę, bet ir švarų automobilį. „Beveik kasdien reguliariai nuplaunu automobilį, išvalau jo vidų. Galiu užtikrinti – cigarečių skleidžiamo kvapo mašinoje keleiviai tikrai neužuos, smėlio kalnų ant kilimėlių taip pat nepamatys”, – sako laisvalaikiu keleivius vežantis A. Žekonis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (65)