Kaip kilo mintis pakeisti gyvenamą vietą?

Keliavimo dvasia manyje tūnojo nuo pat paauglystės, kai pradėjau domėtis grožio industrija, o mano svajonių profesijos – kosmetologijos – guru gyveno Australijoje. Socialinėse medijose sekiau jos darbus, gyvenimą ir keliones, tačiau tuo metu neturėjau drąsos keliauti viena, o draugų, kurie norėtų kartu, neatsirado.

Tačiau, kai sutikau savo širdies draugą Tomą, supratau, kad mano svajonės taps realybe. Su Tomu susipažinome bendros draugės dėka, kuri pakvietė mus vykti vasaros programai „Work and travel“ į Jungtines Amerikos Valstijas. Amerikoje su Tomu ėmėme vis daugiau laiko leisti kartu ir supratome, kad ši vasara pakeis mūsų gyvenimus. Iki tol abiems trūko partnerio-avantiūristo, kuris į pačias beprotiškiausias idėjas atsakytų tuo pačiu. Tad nuo draugystės pradžios Amerikoje keliavome kartu, gyvenome Islandijoje ir galiausiai atvykome į Australiją.

Ir patekote į savo svajonių šalį.

Taip! Pamenu, kai vaikystėje su mama vaikščiodamos Klaipėdoje stabtelėjome prie kelionių agentūros vitrinos ir skaitėme kelionės į Australiją aprašymą. Tuo metu kelionės trukmė buvo 40 valandų į vieną pusę – man, mažai mergaitei, tai atrodė nesuvokiamas tolis. Tačiau nuo tada ėmiau stebėti garsiojo krokodilų gaudytojo Steve‘o Irvino laidas ir ėmiau svajoti apie Australiją.

Paaugusi tikriausiai pasąmoningai rinkausi sekti kosmetologijos profesionales iš Australijos, stebėjau tik australių makiažo tinklaraštininkes, kurios mane žavėjo savo neįprastu akcentu. Ta australiška idilė mane taip įtraukė, kad tai pajutęs Tomas jau pirmo pasimatymo metu labai ramiai ištarė: „Pasakyk mamai, kad važiuosime į Australiją“. Gal visa tai galima vadinti atsitiktinumu, tačiau man – geriausias svajonių realizacijos pavyzdys!

Kiek laiko gyvenate ir kuo dirbate Australijoje?

Australijoje, Sidnėjaus mieste, gyvename jau beveik pustrečių metų. Dirbu pagal Lietuvoje įgytą kosmetologės specialybę ir iš to pragyvenu. Mano draugas Tomas dirba operacijų vadovu viename inovatyviausių startuolių Australijoje – „RecycleSmart“. Tad mums čia sekasi tikrai gerai, neturime kuo skųstis, dirbame mėgstamus darbus ir gyvename svajonių šalyje – kas dar gali būti geriau?

Nuostabiausia akimirka mano profesinėje veikloje buvo užmegztas ryšys su nuo studijų laikų socialinėse medijose sektais autoritetais – dviem labai patyrusiomis ir Australijoje žinomomis kosmetologijos klinikų savininkėmis – Carmen McNamara iš „The Skin Fairy“ klinikos ir Natalie iš „Euphoria Skin“.

Širdis iš džiaugsmo spurdėjo suvokiant, kad bendrauju su žmonėmis, kurių pavyzdžiu sekiau ir iš jų netiesiogiai mokiausi nuo pat paauglystės – tai turbūt didžiausia mano gyvenime sprogusi svajonės bomba.

Ar pajutote Lietuvos ir Australijos darbo skirtumus?
Sidnėjuje dominuoja didelės klinikos ar salonai, kur darbas vyksta konvejerio principu ir grožio industrija nėra tinkamai reguliuojama. Rasti kvalifikuotą komandą, kuri rimtai žiūrėtų į darbą, buvo nelengva užduotis.

Jau vis garsiau kalbama apie tendenciją, kad Australijoje vietiniai darbuotojai yra tingesni, nors uždirba daugiau už atvykusius, gali sau leisti daugiau laisvo laiko. Dėl to kenčia motyvacija, noras kelti kvalifikaciją, todėl dirbti darosi sunku. Tačiau tokiais atvejais išryškėja lietuviškas darbštumas ir atsakingumas – šias savybes labai vertina klientai, todėl labai apsidžiaugia išgirdę, kad šios specialybės mokiausi būtent Lietuvoje.

Kas klientėms Australijoje yra svarbiausia?

Kadangi Sidnėjus yra multikultūrinis miestas, klientai yra labai skirtingi. Kiekvienas ateina su savo šalies grožio samprata ir prašo labai įvairių rezultatų. Pavyzdžiui, azijietės klientės prašo kaip įmanoma labiau pašviesinti joms odą – ypač filipinietės ir vietnamietės, nes jų šalyse vis dar gajus įsitikinimas, kad tik juodadarbių ir neturtingų žmonių oda yra įdegusi, o turtingieji dirba ofisuose, tad jie blyškiaodžiai. Dėl to šių tautybių merginos šviesią odą laiko savo grožio idealu.

Kaip populiariausias procedūras galėčiau įvardinti mezoterapiją, impulsinę šviesos terapiją ir kitas pigmentaciją veikiančias procedūras. Šios populiarios dėl to, kad Australijoje saulės poveikis yra agresyvus, o apie apsaugą ir žalingą saulės poveikį pradėta kalbėti visai neseniai. Be to, ir pats gyvenimo būdas Australijoje – saulė, banglentės, paplūdimiai – nepalengvina odos priežiūros. Nuolat klientų veido odą reikia ne tik atgaivinti, bet ir šalinti pigmentines dėmes, apgamus, laiku nukreipti išsamesniems odos tyrimams.

O jūs patys su Tomu ar lengvai pripratote prie kitokių klimato sąlygų nei Lietuvoje?
Labai lengvai! Mums abiems itin patinka subtropinio klimato zona, tad gyvenimas Sidnėjuje buvo tiesiog tobulas pasirinkimas ir aklimatizuotis daug laiko nereikėjo. Šiame mieste jaučiamės itin laimingi galėdami džiaugtis 340 saulėtų dienų per metus!

Ar vietiniai lengvai priima atvykusius žmones iš kitų pasaulio šalių?
Į šį klausimą nėra lengva atsakyti vienpusiškai, kadangi, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, yra visokį požiūrį į imigrantus turinčių žmonių. Asmeniškai nesame susidūrę su priešiškai nusiteikusiais australais, tačiau pandemijos pradžioje jutome, kad atvykėliai nėra džiugiai ir lengvai priimami, kaip manyta anksčiau. Įvaizdis, kurį šalis buvo susikūrusi, gana stipriai pasikeitė. Nors dauguma žmonių yra pratę prie svetimšalių ir tikrai noriai bendrauja, vis tik Australijoje yra ksenofobijos (nepalankumo, priešiškumo svetimšaliams) apraiškų, tad tam tikras ribas jaučiame ir sakyti, kad esame visu šimtu procentų pritapę, būtų netiesa.

Kokių sunkumų patyrėte atsikraustę į svetimą šalį?

Sunkiausia buvo suprasti, kaip Australijoje veikia visos sistemos – buto nuomos ir darbo paieškų, biurokratizmo, mokesčių. Pavyzdžiui, norint išsinuomoti būstą, privaloma pereiti atrankos etapą, per kurį agentūra arba būsto savininkas išsirenka nuomininką pagal tam tikrus kriterijus. O norint gauti būsto nuomos sutartį, privaloma įrodyti Australijoje gaunamas pajamas, kurių pakaktų sumokėti už tam tikro laikotarpio nuomą. Dažnai reikalingi ir buvusių nuomotojų atsiliepimai, darbdavių rekomendacija ir darbo sutartis, prašoma ir dokumentų, įrodančių ne tik tapatybę, bet ir vizos galiojimą.

Neįprasčiausia šioje šalyje yra švęsti Kalėdas ir Naujuosius metus vasarą! Tik atvažiavus buvo nelengva persiorientuoti, kad birželis-rugpjūtis yra žiemos mėnesiai, o gruodis-vasaris – vasaros! O vairavimas ir net pėsčiųjų eismas visur ir visada vyksta dešine puse. Tad labai lengva atskirti neseniai atvykusius, nes jie visur eina „prieš srovę“. Neįprasta mieste matyti ir laisvai gyvenančias loriket bei kakadu papūgas, kitus egzotinius paukščius.

Kokia buvo jus maloniai nustebinusi patirtis?

Užsimezgė labai šiltas ryšys su mūsų pirmojo buto savininke, kuri mums ne tik labai padėjo susigaudyti australiškoje sistemoje, tačiau ir nuolat rekomenduodavo vietines pramogas.

Maloniai stebina australiški barbekiu parkuose bei paplūdimiuose. Dauguma parkų Sidnėjuje ir kai kurie paplūdimiai yra įsirengę grilines, kuriomis gali naudotis visi norintys. Tos zonos yra tvarkingos, su paruoštais stalais, pavėsinėmis, lengvu priėjimu prie paplūdimio ar parko zonų ir veikia visus metus. Mes vis pasinaudojame galimybe papietauti gamtoje, apsupti papūgų draugijos arba su vaizdu į garsiausius Sidnėjaus paplūdimius.

Ir dar viena nuostabi patirtis, dėl kurios gyvenimas Australijoje tikrai išsiskiria, tai – nardymas. Paniręs pamatai įvairiausių vandens gyvių – nuo klouninių „Nemo“ žuvyčių iki vėžliukų, rajų ir įvairių rūšių ryklių! Man didžiausią įspūdį paliko „Eastern Blue Groper“ žuvys – milžiniškos mėlynos su didelėmis lūpomis išsiskiriančios žuvys, kurias labiausiai ir sekioju nardymo metu!

Ar ateityje planuojate sugrįžti į Lietuvą?

Grįžti ketintume netolimoje ateityje, tačiau sunku pasakyti, ar viskas klostysis pagal planą, ypač kai pasaulyje keliavimo taisyklės, saugios zonos ir gyvenimo kokybė taip greitai keičiasi. Turėjome svajonę pagyventi metus Kanadoje, tačiau, manau, kol kas tai liks mūsų ateities turistinių kelionių planu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)