Pasak Klaipėdos uoste veikiančių krovos bendrovių ir čia dirbančius specialistus ruošiančių mokslo įstaigų atstovų, darbo perspektyvomis uoste domisi ir vis daugiau jaunų žmonių, kurie pradėję dirbti žemesnių kvalifikacijų reikalaujančiose pozicijose drąsiai kopia karjeros laiptais.

Domina įvairovė ir dinamika

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė pastebi, kad karjera jūrų uoste domisi vis daugiau jaunimo, kuriuos žavi ne tik pats jūrų uostas, bet ir galimų veiklų jame įvairovė.

„Studentus domina šios veiklos įvairovė, dinamika, tarptautiškumas, tęstinumas, darbo užmokestis ir daugelis kitų aspektų. Jūrų uoste vykstanti veikla sudaro galimybę pritaikyti žinias ir gebėjimus įvairiose srityse – inžinerijoje, technologijose, vadyboje, ekonomikoje, komunikacijoje ir kt.“, – kalba R. Mickienė.

Ji pastebi, kad pastaraisiais metais populiarėjusios studijos su sesijiniu tvarkaraščiu leidžia daryti išvadą, kad vis daugiau studentų derina darbą ir studijas.

„Dauguma studentų praktinių įgūdžių įgyja pradėdami dirbti žemesnėse krovos terminalų pozicijose, o vėliau išbando ir kitas veiklas. Su veikla uoste leidžia susipažinti ir praktika čia veikiančiose kompanijose, kuri yra puiki galimybė studentams pasirengti būsimai profesinei karjerai, o verslui – įgyti darbuotoją, kuris yra susipažinęs su konkrečios įmonės veiklos specifika“, – pasakoja R. Mickienė.

Foto: Organizacijos nuotr.


Universali profesija

Vienos pirmaujančių krovos kompanijų jūrų uoste Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) personalo vadovė Aistė Miciūtė pasakoja, kad nors uosto teritorijoje galima sutikti daugybės unikalių ir tik čia veiklą vykdančių profesijų atstovų, dokininko profesija yra viena pirmųjų, kurią daugelis įvardija kalbėdami apie darbą jūrų uoste.

Dokininkas – tai plataus profilio uosto darbininkas. Šiai pozicijai priskiriami įvairūs darbai terminale: krovinių paruošimas krovai, krovinių tvirtinimas, darbas su įvairia krovos technika, laivų krovos darbai, uosto kranų valdymas ir panašiai. Jei žmogus sieja savo profesinį kelia su uosto krovos įmone, dokininko pozicija yra išties puikus startas. Ši pozicija yra labai universali, ji leidžia susipažinti su krovos proceso subtilybėmis nuo pat krovinio paruošiamųjų darbų iki darbo su kranu. Taip pat suteikia daug žinių, patirties ir tuo pačiu skatina tobulėti“, – teigia A. Miciūtė.

Ji taip pat pastebi, kad stiprėjant konkurencijai dėl darbuotojų darbdaviai turi gerai pasukti galvas, kaip juos pritraukti ir augti norinčiam darbuotojui suteikti visas galimybes kelti savo kvalifikaciją bei gilinti kompetencijas.

Jai antrina jau daugiau nei dvidešimt metų KKT dirbantis ir savo karjerą dokininko pozicijoje pradėjęs Vilius Anužis, kuris šiandien užima vyr. krovos darbų vadovo pareigas ir kasdien vadovauja iki 50 žmonių siekiančioms brigadoms.

„Prieš dvidešimt metų, įgijęs profesinį išsilavinimą, pradėjau terminale dirbti dokininku. Pačioje pradžioje darbas uoste žavėjo savo dinamiškumu – vienodų darbo dienų pasitaikydavo tikrai nedažnai. Šioje pozicijoje dirbau šešis metus ir per tą laiką išklausiau dešimtis darbdavio organizuotų mokymų, leidusių kelti kvalifikaciją ir suteikusių galimybę dirbti su didelės atsakomybės reikalaujančiais kroviniais, lygiagrečiai kilo ir atlyginimas“, – kalba V. Anužis.
V. Anužis pasakoja, kad per darbo dokininko pozicijoje metus teko dirbti su kone visa terminale esančia technika: įvairių tipų krautuvais, vilkikais bei manipuliatoriais. Vyras taip pat prisidėjo prie daugybės krovinių sėkmingo perkrovimo, o kai kurie jų ypač įsirėžė į atmintį.

„Nors visų krovinių, prie kurių prisidėjau suskaičiuoti būtų neįmanoma, puikiai prisimenu net 200 tonų sveriantį elektros generatorių, kurį krovėme pasitelkę du kranus. Galimybė dirbti prie tokių išskirtinių krovinių ateina su patirtimi ir ugdomomis kompetencijomis, todėl tai dar labiau motyvuoja stengtis ir nuolat mokytis“, – prisimena jis.

Pasak V. Anužio, norinčiam dirbti jaunam žmogui darbas terminale gali suteikti išties daug galimybių: susipažinti su uostu, išbandyti save, užsidirbti, įgyti patirties, o taip pat nuolat tobulinti savo kompetencijas ir kelti kvalifikaciją, kilti karjeros laiptais.

Vilius Anužis
Foto: Organizacijos nuotr.


Svarbios ir kompetencijos, ir asmeninės savybės

V. Anužis pasakoja, kad 2001 m. pradėjęs dirbti terminale didžiąją laiko dalį dirbo rankomis, tačiau situacija sparčiai keitėsi, o šiai dienai dauguma darbų jau yra mechanizuoti. Jam pritaria KKT personalo vadovė A. Miciūtė, pastebinti, kad intensyvūs pokyčiai dar stipriau išryškina nuolatinio kompetencijų kėlimo poreikį.

„Su poreikiu įvaldyti naujos kartos technologijas susiduria daugelio profesijų atstovai. Galbūt terminale šį poreikį dokininkai jaučia stipriausiai, nes naujojoje technikoje atsirado papildomų informacinių technologijų programų, skaitmenizavimo, saugos, kontrolės sistemų, kamerų, darbo programavimo – aukščių, atstumų nustatymo programų ir pan. Taip pat rankinį darbą daug kur pakeitė automatizuoti procesai, tad dokininkui tenka nuolat kelti savo kvalifikaciją, kad galėtų dirbti su tikrai inovatyvia technika“, – kalba A. Miciūtė.

Jos teigimu, aktyvi procesų automatizacija išryškina ir minkštųjų darbuotojų kompetencijų, kurių darbdaviai vis dažniau ieško potencialiuose darbuotojuose, poreikį.

„Vis svarbesnis tampa darbuotojo gebėjimas prisitaikyti ir prie organizacinių pokyčių, nes terminale reikalingi darbuotojai ne tik gebantys valdyti techniką, bet ir suprantantys darbų automatizavimo, procesų optimizavimo svarbą. Gebėjimas greitai prisitaikyti prie besikeičiančios darbo tvarkos, gaudytis dideliuose plotuose, išmanyti procesus, turėti sisteminį požiūrį ir gebėti dirbti komandoje – reikšmingos savybės, kurių tikimės iš būsimų komandos narių, o taip pat padedame jas ugdyti“, – pasakoja A. Miciūtė.

Didelį dokininko darbo patirties bagažą turintis V. Anužis tai pat pastebi, kad šioje pozicijoje įgyti įgūdžiai ir pats požiūris į darbą leidžia jam rodyti puikius rezultatus dabartinėje savo veikloje, o būsimiems terminalo darbuotojams pataria, ką būtina įvertinti prieš pradedant karjerą uoste.

„Darbas uoste – išties jaudinantis ir nė minutei neleidžiantis nuobodžiauti. Pradedantieji darbuotojai turi pasiruošti sparčiam darbo tempui, gebėti atkreipti dėmesį į visas detales – krovinį, techniką, šalia esančius kolegas. Taip pat svarbu įvertinti, kad didžiąją laiko dalį teks praleisti lauke ir susidurti su įvairiomis oro sąlygomis. O svarbiausias mano patarimas būtų nebijoti kažko nežinoti, drąsiai klausti, aktyviai mokytis – juk patirtis ateina su laiku“, – reziumuoja V. Anužis ir pabrėžia, kad dinamiško darbo terminalo aikštelėje nė už ką nekeistų į sėdimą darbą biure.