Kur kreiptis?
Jau dauguma darbuotojų ir darbdavių gerai žino, kad iškilus individualiam darbo ginčui galima kreiptis į ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo instituciją - Darbo ginčų komisiją (DGK). Jų Lietuvoje yra 23: Vilniuje - 8 DGK, Kaune – 5 DGK, Klaipėdoje – 3 DGK, Šiauliuose – 2 DGK, Panevėžyje – 2 DGK, Alytuje – 2 DGK ir Telšiuose 1 DGK.
DGK Lietuvoje buvo įsteigtos, kad darbo ginčai būtų sprendžiami, nemokamai, operatyviai, nereikalaujant ypatingo pasirengimo, be sudėtingų procedūrų. Užtektų pasidomėti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) tinklapyje, ar ten pat paskambinti pasikonsultuoti ir pateikti prašymą. Pagrindinę ginčo situacijos informaciją geriausiai žino pats darbuotojas, o jei jos neturi (neišsaugojo, nepareikalavo, nesudarė susitarimų raštu) ir advokatas mažai tepagelbės.
Darbo ginčų komisijoms apie 95 proc. prašymų nagrinėti ginčus pateikia darbuotojai ir tik apie 5 proc. – darbdaviai. Tad aptarsime, į ką turėtų atkreipti dėmesį darbuotojai, kad galėtų tinkamai ir savarankiškai ginti savo pažeistą teisę.
Nepraleiskite kreipimosi terminų
Daugiau nei 10 proc. prašymų 2020 m. DGK atsisakyta nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino. Tad svarbu veikti operatyviai: per 1 mėnesį būtina pateikti prašymą dėl neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais ir per 3 mėn. dėl kitų teisių pažeidimų (darbo užmokesčio nemokėjimo ir pan.). Paprastai termino praleidimą ieškovai teisina nežinojimu.
Kaip kitos priežastys įvardijamos tokios kaip aš tikėjausi, kad sumokės; man vis žadėjo – tuoj, tuoj; aš gi ne skundikas, kad iškart pulčiau kreiptis, norėjau susitarti žmoniškai. Taigi patarimas - jei nesumokėjo – geranoriškai galima laukti apie 2,5 mėnesio, o tada jau kreiptis į DGK. Terminas pradedamas skaičiuoti, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistą teisę.
Būna atveju, kai darbuotojas sužino, kad yra formaliai atleistas tik tada, kai kreipiasi, tarkim, į polikliniką, o ten paprašo susimokėti, nes nėra draustas ir jau mėnesį ar daugiau niekur nedirba... Būtent tokiais atvejais ir svarbi termino pradžios aplinkybė – kai sužinojo apie atleidimą ar turėjo sužinoti.
Vienas iš darbo ginčo sėkmės kriterijų – tinkamai užpildytas prašymas
Prašymo forma – viešai prieinama VDI tinklapyje – vdi.lt. Visų pirma jame aiškiai nurodomos ginčo šalys. Nors ginčo šalių pavadinimai vartojami tokie patys kaip ir teismuose – ieškovas ir atsakovas – tegul neišgąsdina tokie formalumai darbuotojų. Tereikia prisiminti – tas, kas ieško (teisybės) – ieškovas, o kas turi atsakyti – atsakovas.
Kai atsakovas darbdavys – reikia nurodyti įmonę (juridinį asmenį), o ne įmonės direktorių. Būtina nurodyti tikslius šalių kontaktinius duomenis, vertėtų pasitikrinti, ar tokie pat duomenys nurodyti ir konkrečioje darbo sutartyje. Pasitaiko atvejų, kad darbo sutartyje nurodoma viena įmonė, o darbuotojas „paduoda“ į DGK visai kitą įmonę, nes joje realiai dirba ir nežiūri, kas parašyta Darbo sutartyje.
Kokią informaciją svarbu nurodyti prašyme?
Svarbu kuo aiškiau ir konkrečiau išdėstyti ginčo esmę: dėl ko kreipiamasi į darbo ginčų komisiją (dėl neišmokėto darbo užmokesčio; dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, dėl turtinės ar neturtinės žalos, darbo sutarties sąlygų ir pan.); nurodyti aplinkybes, pagrindus ir įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas; nurodyti įvykių datas; nurodyti savo darbo vietą, tikslų adresą, kur buvo atliekamos darbo funkcijos.
Prašymo antroje dalyje prašoma pateikti konkrečius reikalavimus. Jeigu reikalavimai turtinio pobūdžio – nurodyti konkrečias išieškotinas sumas, neatskaičiavus mokesčių. Stenkitės kalbėti argumentų ir faktų kalba, o argumentai – „darbdavys sukčius, priteiskite man visus pinigus“ neskamba įtikinamai. Reikia nurodyti, kokios konkrečiai sumos prašote, už kurį laikotarpį, kodėl būtent tokios sumos, kur ji nustatyta ir pan. Taip pat būtina paminėti ir kitas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas – atostoginius, išeitines išmokas, delspinigius, netesybas - jei tokie darbuotojui priklauso.
Galima prašyti į bylos nagrinėjimą kviesti liudytojus, tuomet reikia nurodyti vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefoną arba darbovietę ir kokias aplinkybes jie gali patvirtinti. Prie prašymo vertėtų pridėti ir visus aplinkybes įrodančius dokumentus -darbo sutarties kopiją, darbdavio pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, prašymų kopijas, el. susirašinėjimą SMS žinutes ir pan.
Į darbo ginčą – „kaip į šventę“...
Dar vis neretai pasitaiko, kad darbuotojai (o ir darbdavių atstovai) ne tik neprideda prie prašymo dokumentų, bet ir į darbo ginčą atvyksta be jokių dokumentų, dėsto žodinius argumentus, kurių negali pagrįsti įrodymais. Komisijos tikrai stengiasi užpildyti daug „spragų“, pateikdamos taiklius ir tikslius klausimus, tačiau sprendimą reikia pagrįsti įrodymais, o ne norais ar žodiniais pageidavimais.
Prašymą galima papildyti ir žodžiu
DGK posėdžio metu tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali papildyti savo prašymą („užlopyti spragas“ arba patikslinti aplinkybes) ir pareikšti susijusius papildomus reikalavimus žodžiu – t. y., nerašant naujo prašymo. Dažniausiai taip papildomi prašymai dėl netesybų ar delspinigių, apie kuriuos darbuotojas anksčiau net nebuvo girdėjęs.
Bandykite susitarti taikiai
Dar vienas aktualus patarimas einant ginčytis – apmąstykite taikaus susitarimo sąlygas, nes ir komisija, visų pirma, pasiūlys susitarti taikiai. Jei darbuotojas turi tik žodinius darbdavio pažadus apie atlyginimą, bet jie neįforminti – įrodyti gali būti sunku arba visai nepavyks. O darbdavys taip pat suinteresuotas, kad byla nebūtų pradėta nagrinėti, nes DGK gali pareikalauti visų prašymų, įsakymų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, atsiskaitymo lapelių, darbo, atostogų grafikų ir t.t. – ir tikrai gali rasti prieštaravimų, neatitikimų, kurie bus traktuojami darbuotojo naudai.
Taigi – reikalavimus įvardinkite prašyme, bet pagalvokite ir apie jums priimtiną kompromisinį variantą. O visų geriausia – susitarti taikiai iki DGK posėdžio. Kartais užtenka parašyti prašymą. DGK jį persiunčia atsakovui (darbdaviui) ir to pakanka, kad būtų pradėtos derybos, šalys susitartų ir ieškovas atsisakytų savo reikalavimų, nes DGK atlieka ir prevencinę funkciją.
