Stigo galimybių siūlyti idėjas
Kad ją traukia technologijų pasaulis, Rūta Skiecevičiūtė (28 m.) suprato dar mokydamasi mokykloje. Tačiau pritrūko pasitikėjimo savimi, manė, kad žino nepakankamai, o ir visuomenės nuomonė apie moteris technologijų pasaulyje nebuvo palanki – visa tai lėmė, kad mergina rinkosi medicinos studijas. Mokėsi ergoterapijos, tačiau jau praktikos metu Rūta suprato, kad darbas su pacientais jos netraukia.
„Be to, suvokiau, kad medicinoje sunku dirbti turint naujų pasiūlymų, čia specialistai, ypač dirbanty su pacentais, yra susitelkę į šią akimirką, labiau galvoja apie šiandieną. O man trūko aplinkos, kur galėčiau kurti, siūlyti idėjas ir prie jų prisidėti“, – Rūtai trūko inovacijų.
Po studjų mergina ėmė dirbti auditore, ir šiame darbe ji susidūrė su technologijomis. Turėdama galimybę dirbti su įvairiomis sistemomis pamažu mergina suprato, kad tai nėra toks baisus dalykas, kaip galėjo atrodyti, ir ėmė vis labiau jomis domėtis. Galiausiai nutarė, kad mokytis galima visada, tad pasirinko ir baigė programavimo kursus.
„Vėliau pačiai buvo juokinga, kad maniau, jog pradedančiųjų programuotojų kursai man suteiks galimybę įsidarbinti programuotoja. Tačiau pamažu man atėjo suvokimas, kas iš tikrųjų yra technologijos – kad tai nėra vien programavimo kalba, tai yra ne vieno, o kelių dalykų išmanymas ir domėjimasis“, - Rūta pradėjo dirbti su programuotojais. Tada atėjo supratimas, kaip vyksta darbas IT kompanijose, kaip žmonės sprendžia problemas. Sužinojo ir tai, kad programuotojai visko nežino, jie nuolat ieško sprendimų, kasdien susiduria su iššūkiais.
Atėjo nauja mada
Kuo Rūtai patinka darbas technologijų pasaulyje – kad šie specialistai niekada neatmeta naujos idėjos, ją išnagrinėja, ką iš tikrųjų galima padaryti, kad ji įgautų pavidalą, vertina, kas įmanoma, o kas – ne.
„Technologijų žmonės žiūri į ateitį, jiems rūpi inovacijos, nuolatinis tobulėjimas. Naujos idėjos jiems yra potencialus projektas. Žinoma, kurti kažką nauja, bristi į nežinomus vandenis visada yra sunku, tačiau, kai tai darai kiekvieną dieną, ir požiūris į tai keičiasi“, – pasakoja Rūta.
O su nuostata, kad moterys ir technologijos nelabai dera, Rūta susiduria iki šiol. „Tačiau juk nėra jokio skirtumo – moteris ar vyras, esi tiesiog žmogus, kuriam tai įdomu, kuris nori mokytis. Ir moterų technologijų pasaulyje daugėja. Man rodos, net nauja mada atėjusi – kaip anksčiau visi norėjo studijuoti mediciną, taip dabar visi renkasi technologijas. Beje, pažįstu nemažai žmonių, kurie iš medicinos perėjo į technologijų sritį“, – sako pašnekovė.
Prakalbusi apie mokslus, Rūta S. pastebi, kad iš tiesų nėra skirtumo, kokią studijų programą rinksis norintieji dirbti IT srityje – tiek vienokios, tiek kitokios žinios yra naudingos, o atėjus į kompaniją vis tiek teks mokytis kone nuo nulio. Nebijojimas nuolat mokytis kažko naujo, atkaklumas, užsispyrimas sprendžiant problemas – štai svarbiausios savybės, kurių reikėtų norint dirbti technologijų srityje.
Šiame darbe netrūksta ir kūrybos – būtent tai Rūtai itin patinka. „Ta galimybė siūlyti idėjas man teikia didelį pasitenkinimą, be to, aš mėgstu mokytis, tad mokymasis, tobulėjimas ir šių žinių panaudojimas man yra vienas svarbiausių dalykų“, – sako Rūta.
Programėlės, išmanūs namai ir hologramos
Šiuo metu specialistė dirba su keliais projektais: kuria vokiečių kriminalinių filmų ir serialų video platformą, tobulina dokumentų automatizavimo sistemas, kurios gerokai palengvintų darbo su dokumentais procesą. Taip pat pradėjo dirbti su platforma programuotojams, kuri keliskart pagreitintų specialistų darbą.
Pasiteiravimus, kaip technologijos galimai pakeis mūsų gyvenimą po penkerių, dešimties metų, Rūta svarsto, kad tai, kas šiandien reikalauja programuotojų, po penkių metų mokės padaryti eilinis žmogus – susikurti elektroninę svetainę, programėlę televizoriui, laikrodžiui. Kalbant apie namų ūkį ateityje neabejotinai sparčiai į priekį žengs namų automatizacija. Rūtos svarstymu, galimai daugiau dėmesio sulauks išmaniųjų namų, išmaniųjų automobilių kūrimas.
Medicinoje turbūt tobulės tam tikrų ligų diagnostika nuotoliniu būdu, gal žmonėms nebereikės važiuoti pas gydytoją. O galbūt prie ligų diagnozavimo prisidės telefonuose turimos programėlės.
Mokydamiesi vaikai mokytojus galbūt matys ne kompiuterių ekranuose, o hologramose. Per hologramas bendrausime ir su kitame pasaulio gale esančiais klientais, partneriais etc.
„Manau, kad karantinas taip pat padiktuos tam tikrus sprendimus. Sunku, žinoma, kažką prognozuoti, nes technologijos vystosi ir plečiasi visose srityse, tačiau tai, kas šiandien atrodo sunkiai įmanoma, rytoj gali tapti realybe“, – šypsosi 28 m. pašnekovė.
