Rasa, apie lyderystę daug kalbama, rengiami forumai, susitikimai – kodėl ta tema svarbi?

Nes ji nesenstanti ir kintanti. Kiekviename laikmetyje lyderystė vis kitokia.

Ir vis tik lyderystei apibūdinti rinkčiausi ne daiktavardį, o veiksmažodį. Dar paminėčiau įtakos svarbą. Ir, žinoma, lyderis niekada nebūna vakuume, jam reikia sekėjų, reikia krypties, kur su jais nueiti, ir, aišku, tikslo – kurlink ir kodėl einame.
Rytis Jurkėnas

Jurgita, kodėl suvokimas apie lyderystę yra svarbus šios dienos pasauliui?

Turbūt kiekvienas žmogus turi savyje tą įgimtą norą siekti pokyčių ir kuo didesnių, dėl to ir verta dirbti su žmonėmis, spręsti konfliktus, eiti pasirinkta kryptimi. Dar norėčiau išskirti galios, didybės aspektą, kuris traukia tarsi magnetas, nors pati lyderystė yra žemiškesnė ir paprastesnė.

Rasa, ar galima būtų apibrėžti, kokių savybių ar jų rinkinio reikia lyderiui?

Manau, kad ne. Aš esu iš tų akademikų, kur sakau, kad bruožų teorijos laikai baigėsi – vien kažkokiais bruožais lyderio apibūdinti negalime. Jeigu reiktų rinktis vieną žodį, kurį galėčiau kaip etiketę pridėti visiems lyderiams, tai būtų „atsakomybė“, jos prisiėmimas.

Pirmieji lyderiai buvo genčių vadai, šamanai, tėvai, seneliai, įmonių įkūrėjai, savininkai, kurie pasižymėjo savo meistriškumu, kompetencija, rūpinimusi kitais.

Kitame laikotarpyje reikėjo labai stipriai kovoti už naują atrastą žemę, tad reikėjo tvarkos, teisingumo, todėl atsirado disciplina, struktūra, sistema ir sąžiningumas.

Toliau augome į tam tikras sėkmingas organizacijas, kur ėmė rūpėti rezultatas, reikėjo orientuotis į tikslą, reikėjo vizijos, inovatyvumo, pelno galios suvokimo. Tad turime lyderius, kurie veda komandas per didelę konkurencijos jūrą.

Na o kai to nebeužtenka, einame į kitokią lyderystę – ieškome empatijos, atjautos, bendruomeniškumo, gebėjimo būti mentoriumi, žmones telkianču koučeriu.

Dabar, pažiūrėkite, esame ant chaoso ribos ir situacija reikalauja iš mūsų greičio, vikrumo lyderystėje, efektyvaus, inovatyvaus veikimo. Tas savybių sąrašas pildosi. Ir kiekvienas laikotarpis iš mūsų pareikalauja jų vis kitokių.
Rasa Katilienė

Pamažu pereiname prie temos – kaip tapti lyderiu. Jurgita, kiek čia svarbus savo potencialo suvokimas?

Yra keli lemiantys aspektai. Vienas jų: kokios yra tavo kaip lyderio nuostatos – propaguoji autoritarinę lyderystę ar tau svarbus dialogas. Kitas aspektas: kokie tavo įgūdžiai, kiek turi patirties. Dar kitas svarbus dalykas – į kokią kultūrą atėjai, kas tuo metu vyksta rinkoje.

Bet svarbiausias ir didelę įtaką lyderystei darantis aspektas yra tavo asmenybė: kokios tavo vertybės, kaip tu augai, kaip su tavimi elgėsi tavo tėveliai, kaip tau sekėsi ankstesnėse profesinėse kryptyse.

Visų šių dalykų junginys nulems, kokia bus tavo elgsena, kokie bus rezultatai.

Potencialo ar gebėjimų kažką nuveikti turi ne vienas žmogus, bet ne visi tampa lyderiais. Rasa, kiek čia svarbi savirealizacija?

Savirealizacija yra tai, kad einame ten, kur širdis, kur mūsų pašaukimas, kur matome prasmę. Deja, dažnai gyvenime neišdrįstame žengti to žingsnio, nes yra labai daug ribojančių įsitikinimų, nuostatų, mus labai veikia dominuojanti pasaulėžiūra. Kai užsicikliname kažkokiose vertybėse, įsitikinimuose, tai ir neišdrįstame eiti link savo svajonės. Manyčiau, kad čia yra didžiausias stabdis.

Jurgita, kiek, jūsų vertinimu, svarbi savirealizacija formuojantis lyderiui?

Aš nebūtinai siečiau su savirealizacija. Pažįstu gana nemažai žmonių, kurie realizuoja save be jokio lyderio vaidmens. Tiesiog sau svarbioje srityje veikia, užsiima prasminga veikla, gauna puikius rezultatus.

O vieno žmogaus gebėjimas padaryti, kad kažkas iš tiesų pasikeistų toje srityje, kuri tau rūpi – va čia jau atsiranda lyderystė. Ir turbūt labai svarbus aspektas yra drąsa. Išdrįsti surizikuoti imtis tos papildomos atsakomybės, telkti komandą, vesti ją ta kryptimi, kuri svarbi. Man nemažai tenka sutikti vadovų, kurie to lyderio vaidmens atsisakytų, jei tik galėtų. Jie lyderystę priima kaip atsakomybę, kaip misiją, kuri turi savyje daug nemalonių dalykų.

Tai yra ne tik savirealizacija, bet ir konfliktų sprendimas, santykių konsolidavimas komandoje, kažkokių tikslų siekimas, kai yra ir rizikų, ir visokių apribojimų aplinkui, daugybės problemų sprendimas. Lyderio vaidmuo apjungia daugybę dalykų, nuo kurių skauda galvą.
Jurgita Gaukštė

Rasa, jūs savo veikla įkvepiate žmones pokyčiams – gal galite pasidalinti savo patirtimi?

Pasirinkau kelią, išdrįsau juo eiti, ir jei tai įkvepia kitus žmones, jei esu kažkam pavyzdys, tai irgi yra tam tikra lyderystės forma. Visą gyvenimą jaučiau, kur yra mano stiprioji pusė – kad esu edukatorė, švietėja. Kur tik benueidavau, mano veikla pasisukdavo į kažkokius švietėjiškus projektus. Ir tas suvokimas, kad mes keičiamės, kad visą laiką pereiname iš vienos būsenos į kitą, yra labai svarbus. Gal pasikeitė organizacija, veikla, bet iš esmės ta misija mano gyvenime nepasikeitė – ką dariau, tai ir darau, tik kitu formatu ir mane tai veža. Ne veža, aš tiesiog spinduliuoju.

Kai kalbame apie žmones, kurie daro tai, kas jiems patinka ir sekasi, sanskrito kalboje yra toks žodis „vasta“, kuris apibūdina darną viduje ir išorėje. Jurgita, kas yra darna būnant lyderiu?

Viena iš lyderystės užduočių – balansuoti tarp vidaus ir išorės. Lyderis turi gebėti matyti, kas vyksta išorėje, kaip keičiasi pasaulis, kokių pokyčių iš jo reikalauja, ir tuo pačiu būti savo komandos viduje, telkti žmones ir kartais padrąsinti juos keistis bei adaptuotis prie to, kaip keičiasi išorė.

Tai va, būtent tų vadovų, kurie išdrįsta adaptuotis, keistis, augti, tobulėti, nuolat būti tame pokytyje, kuris yra nepatogus ir skauda, komandose ir galima matyti įkvėpimą. Ir jei lyderis drįsta įtraukti žmones į misijos, strateginės krypties, vertybių peržiūrėjimą, tai nemažai tikėtina, kad kažkas turėtų keistis. Tada iš žmonių išgirsti, kad kažkas užsidegė jų viduje, atsirado kažkoks entuziazmas, vėl tapo įdomu, atsivėrė nauja perspektyva. Tas pokytis, drąsa rizikuoti, augti ir komandą auginti, yra svarbūs aspektai, kurie gali nulemti, ar yra tas įkvėpimas, ar nėra.

Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie jaučia savyje turintys to potencialo ir norėtų tapti lyderiais, bet dėl kažkokių priežasčių nedrįsta.

Rasa: palinkėčiau leisti sau veikti ir leisti sau klysti.

Jurgita: jei tikėsime, kad lyderystė yra gebėjimas paversti siekius realybe, ir jei kažkas nori išbandyti tą lyderio vaidmenį, tai vienintelis mano palinkėjimas – išdrįsti ir pabandyti.

Taigi, matome, kad lyderystė susijusi su daugeliu dalykų – savirealizacija, drąsa, su darbu ir mūsų indėliu. Kiekvienas iš mūsų turime tą potencialą, tad kviečiu visus jį realizuoti ir atskleisti.

***

„1toks unikalus“ edukacinė laida paremta daugialypių prigimčių ir intelektų teorija (angl. Multiple Natures), kurią sukūrė Stevenas Rudolphas, JAV pedagogas, knygų autorius ir lektorius.

Stevenas Rudolphas, nagrinėjęs Howardo Gardnerio daugialypių intelektų teoriją, iškėlė klausimus, kodėl vienas žmogus, kurio lingvistinis intelektas aukštas, gerai rašo knygas, o kitas – kalba didelėms minioms. Kas juos skiria? Stevenas tai aiškinosi ir sukūrė dar vieną sistemą, papildančią daugialypius intelektus. Jis sukūrė daugialypių prigimčių ir intelektų sistemą. Ši sistema aiškina, kaip išreiškiamas tam tikras intelektas. Pavyzdžiui, vieni žmonės savo kūrybinį intelektą išreiškia mokydami kitus, kiti – piešdami, treti – scenoje.

Stevenas Rudolphas išskyrė būtent tuos laidininkus – prigimtis. Daugialypių prigimčių ir intelektų teorija leidžia paaiškinti, kodėl vieni žmonės domisi vienais dalykais, kiti – kitais. Kodėl turime skirtingus pomėgius, ir kodėl vieniems sekasi vienos veiklos, o kitiems – kitos.
Teorija siūlo žiniomis apie savo prigimtis ir intelektus naudotis, priimant įvairius asmeninio ir profesinio gyvenimo sprendimus.

Laidas „1toks unikalus“ su edukacinių bendrovių „Kalba“ ir „EgoPerfectus“ kūrėju, karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu žiūrėkite per „Delfi TV“ kiekvieną šeštadienį 12 val.
Ieškote žinių, reikia pagalbos dėl karjeros – užduokite klausimą profesionaliam karjeros konsultantui Ryčiui Jurkėnui!
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)