– Ieva, tarp artimiausio dešimtmečio paklausiausių profesijų vardijamos tokios kaip: elektronikos inžinieriai, duomenų analitikai, dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo, skaitmeninės rinkodaros specialistai – kodėl jie yra ir bus paklausiausi?

– Visos šios specialybės yra daugiau orientuotos į skaitmeninę erdvę. Akivaizdu, kad mes po truputėlį judame į kompiuterių pasaulį ir natūraliai atsiranda vis daugiau specialybių, kurios iš mūsų rinkos specialistų reikalauja tam tikrų įgūdžių. Kalbu apie gebėjimą dirbti su įvairiomis programomis, naudotis kompiuterinėmis sistemomis. Todėl šiai dienai tokių specialistų poreikis tik auga, o ateityje jų reikės daugiau ir daugiau.

– Ko gero daugeliui labai svarbu, koks gi atlyginimas mokamas už tam tikrą darbą? Kaip darbo rinkoje svyruoja būtent tokių specialistų atlyginimai? Ar turint tas profesijas, sugebant daryti tuos darbus, kuriuos įvardijau, na, ir uždirbti galima neblogai?

– Tikrai taip, uždirbti galima. Ir gana neblogai. Tų išvardytų profesijų, kurios daugiau ar mažiau orientuotos į programavimą, atstovai ypač, kalbant apie patyrusius, gali uždirbti 3000 ir daugiau eurų į rankas. Kalbant apie inžinierius, jie gali tikėtis gauti iki 2500 eurų į rankas, o rinkodaros specialistų atlyginimai į rankas siekia apie 2000 eurų.

Foto: Shutterstock

– Panašu, kad kuo toliau, tuo labiau tarp geidžiamiausių darbuotojų atsiduria tie, kurie išmano įvairias kompiuterines sistemas, turi analitinių žinių. Ar šiuo metu darbo rinkoje tokių savybių turinčių specialistų paruošiama daug, ar vis tik jų gali pritrūkti?

– Manau, kad intencija paruošti tokių specialistų yra didelė ir gera. Ypatingai iš įvairiausių mokslo institucijų. Visi, tendencija yra tokia, kad specialistų paruošiama, bet jie turi daugiau teorinių žinių. O darbo rinkai reikia gebėjimo tas teorines žinias panaudoti praktiškai. Darbdaviai ieško žmonių, kurie sugeba savo žinias panaudoti taip, kad iš to gimtų realus rezultatas. Apibendrinant, matome, kad teorinių žinių žmonės turi, bet labai svarbu mokėti jas taikyti praktiškai, nes tai ir atneša didžiausią vertę.

– Atsižvelgiant į didėjančią minėtų specialistų paklausą, pažiūrėkime į Lietuvos darbo rinką. Ar galima sakyti, kad ji yra vakarėjanti, o gal jau esame susilyginę su Vakarų Europos šalimis?

– Manau, kad tikrai esame susilyginę su Vakarų Europos šalimis, nes visos tendencijos rodo, kad tie specialistai, kurių mums šiandien reikia labiausiai, lygiai taip pat yra paklausūs kitose Vakarų šalyse.

– Viskas keliasi į virtualią erdvę. Ar didelė šių specialybių paklausa nulems kitų specialistų, kurių darbo pobūdis nėra skaitmeninis, jeigu galima taip sakyti, paklausos mažėjimą? Kokios yra tos specialybės, profesijos, kurių neapsimoka įgyti – galbūt jų ateityje ir nebeliks visai?

Ieva Makarevičiūtė
Foto: Organizatorių nuotr.


– Tikrai robotizacija, skaitmenizacija gali tam tikrą dalį specialybių išstumti iš rinkos. Tai bus paprastesni darbai, daugiau atliekami rankomis. Taip pat gali būti tie, kurie susiję su administravimu. Tikėtina, kad bus sukurtos sistemos, kurios tuos darbus sugebės padaryti pačios, žmogaus nebereikės.

Tačiau reikia suprasti, kad nepaisant to, jog tam tikros specialybės išnyks, atsiras naujų specialybių, kur reikės žmogaus prisilietimo.

Tiesiog tam tikros specialybės turės keistis, taikytis prie naujovių, sistemų ir automatiškai atsiras naujų. Manau, kad dalis žmonių gal darbą ir praras, bet iš kitos pusės, jie turės daugiau naujų galimybių ir kitų profesijų, kurias galės pasirinkti.

– Ieva, užsiminėte, kad tos specialybės apie kurias kalbame, yra apmokamos ne prastai, uždirbti galima. Ar Lietuva, kalbant apie atlyginimus, yra konkurencinga lyginant su kitomis šalimis? Gal apsimoka gyventi Lietuvoje ir dirbti kitai šaliai?

– Karantinas parodė, kad įmanoma dirbti iš namų. Darbdaviai suprato, kad netgi nuotoliniu būdu žmonės gali dirbti kokybiškai. Manau, kad Lietuvoje atlyginimai yra pakankamai konkurencingi, todėl čia žmonės gali užsidirbti. Žinoma, dabar yra daugiau galimybių žvalgytis į užsienio darbdavius, kurie siūlo galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Manau, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus norų ir poreikių. Kadangi mūsų rinka pakankamai konkurencinga, galima rasti darbą ir Lietuvoje, bet atsiranda ir daugiau galimybių dirbti užsienio kapitalo kompanijoms, kurios nėra įsikūrusios Lietuvoje.

– Ieva, viena iš specialybių, profesijų, kurias šiandien įvardijome, yra skaitmeninė rinkodara. Ar instagramo nuomonės formuotojai, vadinamieji influenceriai, kurie reklamuoja prekes viešoje erdvėje ir iš to uždirba pinigų, gali būti laikomi skaitmeninės rinkodaros specialistais? Ir, apskritai, influencerio darbas – ar jo ateitis numatoma gera?

Influenceriai / Asociatyvi foto
Foto: Shutterstock


– Svarbu suprasti, kad skaitmeninė rinkodara yra pakankamai plati sritis ir šios srities specialistai yra atsakingi už daugybę skaitmeninių kanalų. O influenceriai dažniausiai specializuojasi kuriame nors viename: ar „Instagram“, ar „Facebook“. Skaitmeninės rinkodaros specialistai pilnai kuria visas kampanijas, į kurias įtraukia skirtingus rinkodaros kanalus. Dažnai influenceriai jau gauna suformuluotą žinutę ir instrukcijas, ką turi padaryti – būtent tai ir paruošia skaitmeninės rinkodaros specialistai.

Jeigu influenceris turi savo prekės ženklą, prekę, kurią pats parduoda. Sugalvoja visą rinkodaros strategiją, moka naudotis technologijomis, prisitaikyti prie naujovių, prie naujų socialinių tinklų, kurie atsiranda rinkoje, tada gal ir būtų galima sakyti, kad jis gali būti laikomas skaitmeninės rinkodaros specialistu. O apie influencerį kalbant bendrai, tai atsakymas būtų daugiau ne negu taip.
Visgi, influenceriai, manau, išliks didele mūsų gyvenimo dalimi. Ypatingai, kai viskas taip sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę.

– Žvilgtelkime į situaciją Lietuvoje. Ar darbdaviai, įsikūrę didžiuosiuose miestuose, darbo rinkoje išlieka paklausiausi? Galbūt nuotolinis darbas pakeitė situaciją ir regionuose esančios įmonės tapo paklausesnės?

– Manau, kad tendencija išlieka ta pati. Tai yra normalu, nes didmiesčiai yra ta vieta, kur yra susibūrę daugiausia talentų. Tačiau patys darbdaviai dabar žiūri nuolaidžiau, svarsto įdarbinti žmones, kurie nebūtinai gyvena didžiuosiuose miestuose, nes tikrai yra visos galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

Foto: Shutterstock

Tačiau didieji miestai vis tiek išlieka svarbūs ir didžiosios kompanijos steigiamos ten, dėl geresnės infrastruktūros ir galimybių verslus plėtoti toliau.

– Ieva, už kelių savaičių prasidės brandos egzaminai. Tas metas, kai abiturientai turės pasirinkti, kur mokytis toliau. Pasižiūrės jie į tas perspektyviąsias specialybes – visos lyg ir tiksliųjų mokslų. O ką daryti humanitarams?

– Humanitarai taip pat išliks aktualūs. Kalbame apie robotus, apie kompiuterines sistemas, bet tuos robotus ir sistemas visgi kuria žmonės ir reikia to žmogiško prisilietimo, reikia tų jausmų, humanitarinių vertybių. Tikrai yra daug potencialo humanitarinių mokslų sričiai, tiesiog jai reikės prisitaikyti prie naujovių ir išmokti gyventi kartu su robotais.

Personalo atrankos kompanijos „Alliance for recruitment“ konsultantės Ievos Makarevičiūtės ir Kristinos Ciparytės pokalbis – laidoje „Delfi Rytas“.