„Neseniai turėjau įdomią patirtį pažinčių programėlėje „Tinder“, o gal reikėtų sakyti įdomų atradimą? Pačio „Tinder“ turbūt pristatinėti nereikia, esu įsitikinęs, kad programėlę bent jau pabandę yra beveik visi, na vien jau iš smalsumo. Tik ne visi prisipažįsta. Kad ir kas kokių nuomonių apie tokį susipažinimo būdą turi, bent jau karantino metu kitų būdų nelabai yra. O ir ką čia slėpti, smagu vakare „paswaipinti“ į šoną ir pažiūrėti, kokių naujų „match’ų“ šiandien bus.
Tik pasirodo, kad čia galima rasti ne tik žmonių. Čia galima aptikti ir įmonių, ieškančių naujų darbuotojų! Esu programuotojas, ši specialybė yra paklausi, tad prie darbo pasiūlymų esu pratęs – dažnai parašo iš darbuotojų ieškančių agentūrų per „LinkedIn“, „Facebook“, siunčia skelbimus ir konkrečius darbo pasiūlymus, šiaip pažįstami, žinantys, kuo užsiimu, parašo. Bet „Tinder“?
„Swaipinu“ vieną vakarą ir matau profilį vardu „TransUnion“. Įmonės logotipas su kvietimu „swaipinti“ į dešinę labai neįprastas vaizdas tarp visų kitų nuotraukų, tad pasidarė įdomu, gal čia koks netikras profilis. Paspaudus širdutės piktogramą, paaiškėja, kad tai mano naujasis vakaro „match‘as“!
Tiesa, pasiūlymo dirbti (bent jau kol kas) dar negavau, bet gavau žinutę – kvietimą pasikalbėti dėl darbo pozicijos. Tik gal pokalbį tuomet reiktų vadinti ne darbo pokalbiu, o darbo pasimatymu?
Visai juokinga, vėliau būtų galima pasakoti lyg kokią meilės istoriją. Kaip atėjai dirbti į šią įmonę? Susipažinome „Tinder“. Štai taip. O gal tokia darbo pažinčių praktika naudojama jau seniai, tik aš nebuvau pastebėjęs?“ – pasakoja „Delfi“ skaitytojas.
Sudėtingoms situacijoms – netradiciniai sprendimai
Įmonės „TransUnion“ Komunikacijos vadovė Daiva Gritėnaitė pasakoja, kad ieškoti darbuotojų per „Tinder“ jie pradėjo vos prieš pora savaičių. Paieška vyksta ir kitais kanalais „LinkedIn“, „Facebook“. O toks netradicinis sprendimas gimė todėl, kad įmonei reikalingi patyrę informacinių technologijų specialistai, kuriuos sudominti šiandien yra itin sunku.
„Dirbame IT sektoriuje, kur varžytuvės dėl geriausių darbuotojų yra didžiulės. Mums reikia tikrai gerai darbą išmanančių, patirties turinčių žmonių. Tradicinė paieška tampa ne tokia efektyvi, todėl mėginame „Tinder“. Mūsų idėja ta, kad ieškome to vienintelio, nepaprasto, nepakartojamo, tos savo poros, draugo įmonei.
Tikriausiai bus tokių, kuriems tai nepatiks. Visgi, rizikavome, nes situacija IT rinkoje reikalauja netradicinių sprendimų“, – dėsto D. Gritėnaitė.
Ne visi, turintys profilį „Tinder“, nurodo savo specialybę, tai kaip kompanija nusprendžia kokį žmogų pakviesti „match‘intis“? „Bandome atspėti, kuris galėtų būti IT specialistas, – sako Daiva. – Žinoma, labai pasiseka, kai žmogus savo profilyje būna nurodęs specialybę, įmonę, kurioje dirba. Per tas nepilnas dvi savaites „Tinder“ radome pora rimtų kandidatų, kuriuos pakvietėme į „pirmąjį pasimatymą“ – darbo pokalbį. O tai – jau nebloga pradžia.“
Geriausiai veikia tai, kas asmeniška
Kai papasakojau apie šį kompanijos „TransUnion“ naudojamą būdą ieškoti darbuotojų, personalo atrankos kompanijos „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas, panašu, nė kiek nenustebo.
Daugiau nei penkiolika metų patirties personalo atrankoje turintis vyras sako, kad atrankų specialistai išbando įvairiausių būdų. Nuo skrajučių, kurias dalija kompanijų darbuotojams prie įėjimo į jų darbovietes, iki specialiai vienam ar kitam kandidatui įrašytų vaizdo filmukų.
„Paieškos būdas priklauso nuo to, kokio darbuotojo ieškai. Viena grupė yra specialistai, kita – darbininkai. Prie kiekvienos turi gebėti prieiti. Tarkime, jeigu ieškai darbininko tam tikrame Lietuvos regione, puikiai tiks regioninis radijas, televizija, laikraštis, Užimtumo tarnyba, galiausiai seniūno rekomendacija. O gal skelbimai, prisegti ant lentos centrinėje miestelio aikštėje. Tikriausiai ne vienas per radiją esate girdėjęs kažką panašaus: „Sveiki, mėsos išpjaustytojams mokame nuo 1000 eurų į rankas. Darbas Rudaminoje“. Ir tai veikia. Žinoma, geriausia, kai paieška vyksta kompleksiškai, pasitelkiami keli būdai.
Vėlgi, jeigu ieškai specialisto ir didesniuose miestuose – verta svarstyti įvairius socialinius tinklus, tiek patį pagrindinį „LinkedIn“, tiek „Facebook“, „Instagram“ net ir „TikTok“. Taip pat įvairias mobiliąsias programėles, kurios ir skirtos darbo paieškai, specializuotus interneto portalus, „Google“ raktažodžius.
Kartais pajuokauju, kad mūsų kompanija naudoja paieškų metodą, kuris vadinasi „post and pray“ (liet. „paskelbk ir melskis“). Turiu omeny, kad įkeli kažkur skelbimą ir tikiesi, kad reikalingas žmogus jį pamatys ir kandidatuos. Iš tikrųjų tai yra blogiausias variantas, ką ieškant darbuotojo, galima padaryti. Paieška turi vykti apgalvotai ir kompleksiškai“, – pasakoja A. Francas.
Anot eksperto, reikia išbandyti visus kelius, kad suprastum, kas veikia, o kas – ne. „Svarbu suprasti, kad pasitelkdamas nestandartinius sprendimus, rizikuoji ir, kad rezultatai gali būti kitokie nei tikėjaisi. „Tarkime, kvietimais dirbti apklijuosi žmogaus namų tvorą. Vienas gal į tai sureaguos kaip į pokštą, o kitas – kaip į turto niokojimą. Žmonės darosi vis jautresni savo duomenų, tapatybės apsaugai. Tai, kas vienam atrodo priimtina, kitam – ne“, – sako Andrius.
Specialistas pabrėžia, kad didesnis darbas yra ne surasti žmogų, bet jį sudominti. Geri specialistai darosi išrankūs. Kol kas, anot jo, labiausiai veikia personalizuoti kvietimai. „Kai rašai ar skambini, reikia kreiptis vardu. Parodyti, kad šiek tiek žinai apie žmogų, jo veiklą, darbo patirtį. Siunčiame net specialiai tam kandidatui įrašytus filmukus. Gyvename laikais, kai žmogus nori gauti ir itin vertina kažką, kas yra skirta tik jam, o ne visiems“, – pokalbį baigia A. Francas.
Pažinčių programėlėse ieško karjeros galimybių
Pasidomėjusi, kas vyksta už Lietuvos ribų, sužinojau, kad užsienyje „Tinder“ kaip priemonė ieškoti darbuotojų naudojama jau kuris laikas. Taip jau prieš šešis metus IT specialistų ieškojo „Amazon“.
Taip pat portale marketwatch.com dar prieš tris metus rašytame straipsnyje perskaičiau, kad patys žmonės naudoja „Tinder“ ir kitas romantiškų pažinčių programėles kaip būdą rasti darbo. Fotografas Philipas Van Nostrandas pasakojo, kad po kelių pasimatymų ima kalbėti moterims apie savo darbą ir klausia, ar kam nors iš jų pažįstamų nereikėtų jo paslaugų. „Žmonės turi šeimos narių, giminaičių, draugų, kolegų, kaimynų ir pan. Taip galima gauti darbo pasiūlymų“, – atvirai dėsto vyras.
Vienas paskutiniųjų jo „match‘ų“ atnešė užsakymą fotografuoti vestuves, kur vyras uždirbo apie 10 tūkst. JAV dolerių. Per paskutinius kelis metus tokiu būdu jis gavo apie 10 pelningų užsakymų.
24-erių Molly Anne iš Los Andželo atėjo į pasimatymą su vyru, su kuriuo susipažino per „Tinder“. Vakaro pradžia atrodė daug žadanti. Visgi, ilgainiui bendravimas virto lyg ir pokalbiu dėl darbo. „Vyrukas tarsi pradėjo save „pardavinėti“ kaip profesionalų dainininką ir aktorių. Dar keisčiau pasijutau, kai pasimatymui pasibaigus, jis man padavė savo vizitinę kortelę, kurioje buvo parašyta: „Dainininkas, dainų autorius, aktorius ir džentelmenas“. Taip ir nesupratau, ką man su ja daryti“, – marketwatch.com pasakojo mergina. Tikriausiai net nereikia sakyti, kad antrasis pasimatymas neįvyko...
