– Suprantu, kad padedate pasiekti žmonėms tikslus tiek asmeniniame gyvenime, tiek versle. Pakalbėkime apie verslus. Kokiems verslams dažniausiai padedate? Kokie verslininkai į Jus kreipiasi?
– Būtų galima pavaizduoti apytikrį kliento – verslininko, kuris į mane kreipiasi, portretą. Kartais tai būna žmonės, kurie jau yra sukūrę savo verslą, darbo vietą sau ir kitiems – tai yra smulkių ar vidutinių verslų atstovai. Kita kategorija yra žmonės, vadovaujantys stambesniems verslams. Tai gali būti nuo kelių žmonių iki šimtų darbuotojų turintys verslai su visa vadovų komanda, savininkais. Taigi su šiais įmonių vadovais bei savininkais ir tenka dirbti.
– O kaip dėl norinčių pradėti savo verslą – kada jau galima pradėti apie tai galvoti ir ieškoti būsimos krypties?
– Mūsų ekonomikos variklis yra smulkusis ir vidutinis verslas. Labai dažnai šis verslas yra ir savininko darbo vieta. Iš tiesų, labai mažai šių žmonių galėtų sau leisti nedirbti. O ir tie, kurie galėtų nedirbti, vis tiek renkasi dirbti, nes tai jiems yra smagi ir įtraukianti veikla. Jie dirba dėl pažinčių, dėl užmezgamų partnerysčių, galiausiai dėl prasmės, kurią toje veikloje mato. Taigi, iš esmės, yra dvi pagrindinės kryptys, kuriomis galima vystyti verslą – arba dėl to, kad jauti veikloje prasmę ir tau nebėra labai svarbu, kiek uždirbi. Arba verslas tau tampa poreikių patenkinimu – savo statuso įrodymu, kai tiesiog siekiama greitai uždirbti, įsigyti mašiną, namą, leisti sau prabangiai atostogauti. Bet realybėje žmogus dažnai dirba labai sunkiai, darbas jam nepatinka, žmonės su kuriais dirba taip pat nepatinka, o klientų jau geriau ir visai nebūtų, jais nesirūpinama.
Čia galima pateikti drabužių verslo pavyzdį – vieni verslininkai šią veiklą plėtoja, nes tiki kokia nors idėja, jiems yra svarbu estetika, grožis. O kitiems tuo tarpu terūpi pelnas – nupirkau už eurą, pardaviau už penkis. Ir jiems nerūpi nei kokybė, nei verslo įvaizdis. Tokių pavyzdžių gausu bet kurioje verslo srityje.
– Galbūt turėtumėte patarimų jaunimui, žmonėms, kurie dar mokosi mokykloje – ar jau tada reikėtų galvoti apie verslo kryptis, rinktis sau tinkamiausią ir pradėti daugiau domėtis?
– Manau, kad yra labai svarbu, jog jaunas žmogus kaip galima anksčiau suprastų, jog mūsų bendruomenė, mūsų valstybė laikosi ant smulkaus ir vidutinio verslo. Jis turėtų suprasti, kaip atsiranda pinigai. Kuo greičiau tu pradedi galvoti, kuo gali būti kitam naudingas, tuo greičiau pasirenki ir savo kryptį – ar nori kurti savo verslą ir taip kurti pridėtinę vertę, užimdamas tam tikrą dalį rinkos, ar nori jungtis prie jau sukurto verslo ir dirbti jame. Tad kuo anksčiau tai yra paaiškinama jaunam žmogui, tuo anksčiau jis gali padaryti sąmoningą pasirinkimą.
– Kokių savybių reikia verslininkui – ar jos yra įgimtos, ar jas galima išsiugdyti, galiausiai kiek lemia pats žmogaus charakteris?
– Galima būtų pasakyti, jog visi gimstame turėdami tokius pačius šansus. Vėliau labai daug kas priklauso nuo mūsų aplinkos ir nuo momento, kai nusprendžiame prisiimti atsakomybę už tai, kas bus toliau. Labai svarbu ugdyti savo asmenines savybes, klausti savęs klausimų – ar aš dirbsiu vienas, ar komandoje, kaip dirbsiu su komanda, kaip man tai pavyks, kaip aš tobulinsiu savo lyderystės savybes, kompetencijas? Visi šie dalykai yra išmokstami – nėra nei vieno, kuris pradėjo mokėdamas. Kiekvienas iš mūsų, kiekviename gyvenimo etape turime ką išmokti. Taigi sukurti verslą tikrai gali kiekvienas, klausimas tik – ar nori ir ar prisiimi atsakomybę išmokti viso to, ko tam reikia?
– Visgi kokie faktoriai yra svarbiausi apsisprendžiant, kokią verslo kryptį pasirinkti?
– Tai priklauso nuo daugelio žmogaus vidinių savybių, nuo to, kaip dėliojasi jo vertybės, kokios yra jau susiformavusios ir kur yra stipriosios jo pusės. Čia kalbu ne apie madingus, bet apie ilgalaikius dalykus, nes galiausiai viskas vis tiek atsiremia į tavo vertybinį pagrindą, į tavo stiprybes ir į tas savybes, kurias nuspręsi toliau ugdyti. Nes dažnai taip atsitinka, jei žmogus savęs neugdo, neaugina gerųjų savybių, tada jis pasiekia tam tikras lubas, kai jam pradeda atrodyti, jog daugiau pasiekti yra neįmanoma. Nors, iš tikrųjų, geriau paanalizavus tampa aišku, kad dar daugelis dalykų yra įmanomi.
Svarbiausia savęs visada klausti, kiek tame, ką tu darai yra tavo atsakomybės ir pasiruošimo investuoti į save. Esu nemažai girdėjęs tiek iš klientų, tiek iš kolegų, tiek ir iš buvusių partnerių: “Pirmyn, darom!" O toliau kalbantis išgirsti – „Jeigu per metus nepavyks, tai nieko toliau ir nedarysim“. Man tokie pasakymai mažų mažiausiai keisti, juk buvo kalbama apie verslą, kuriam užauginti būtų reikėję daug įdirbio ir mažiausiai trijų metų. Todėl nuoseklumas, disciplina yra absoliučiai būtini.
– Ar būtina nuodugniai išanalizuoti būsimą verslo sritį, būti turėjus samdomo darbo patirties šioje sferoje, o galbūt pažinoti žmones, kurie jau yra dirbę tokį darbą?
– Ar būtina išanalizuoti būsimo verslo sritį? Manau, kad tai klaida, tam tikras perfekcionizmas. Iš esmės, galima dėti lygybės ženklą tarp perfekcionisto ir nelaimingo žmogaus. Kodėl? Nes niekas niekada iki galo neišanalizuos pasirinktos verslo srities – supratimas apie ją ateis tik aktyviai joje veikiant. Todėl į klausimą, ar verta analizuoti būsimą verslo sritį, galima atsakyti – taip, verta, bet ar verta nuodugniai analizuoti? Ne, tikrai ne, nes čia slypi tam tikri spąstai. Visada jau būdamas versle, jį vystydamas pamatysi, ką galėjai padaryti dar geriau.
Ar verta būti turėjus samdomos tokio darbo patirties? Kodėl gi ne? Manau, tikrai praverstų. Kita vertus, jau būdamas versle, jį kurdamas tu taip pat gausi labai daug patirties. Ypač žinant, jog šiais laikais naujos profesijos atsiranda labai greitai, yra sunku suplanuoti samdomo darbo patirtį būsimam verslui. Pavyzdžiui, tais laikais, kai aš baigiau mokyklą, galėjai nesunkiai numatyti, kas bus po dvidešimties ar trisdešimties metų. Dabar pasakyti, kas bus paklausu, baigiant studijas yra beveik neįmanoma, nes viskas per daug greitai keičiasi. Nauja verslo sritis gali atsirasti tau bevystant verslą ir tik jai atsiradus bei pradėjus joje dirbti tu suprasi, kad darydamas vieną dalyką sukaupei patirtį visai kitai, naujai sričiai.
– Sakoma, pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nebereiks dirbti. Ar tas pats galioja su verslo pasirinkimu?
– Sakyčiau, jog tai tam tikra lengva apgaulė, kitaip tariant klišė. Savo veikloje aš taip pat turiu darbų, kurių labai nemėgstu ir yra daugybė žmonių, sukūrusių verslus, kuriems patinka jų darbo visuma, bet visada yra ir tie momentai, kurie yra sunkūs. Pavyzdžiui, niekam nėra smagu atleisti darbuotoją, bet tą daryti reikės. Kai kam nėra smagu skaityti finansines ataskaitas ir ruošti pristatymus, bet tai taip pat reikės daryti, nes tai yra verslo dalis – be to jis neveikia. Taigi kiekviename darbe yra nemalonių akimirkų – klausimas tik, ar tu turi pasirinktoje srityje pakankamai veiklų, kurios atsvertų nemalonias jos puses? Tai visada labai svarbu suprasti – net ir pasirinkus patinkančią veiklą, visada bus nepatinkančių dalykų.
– Klausimas pabaigai – ar rinktis tai, kas arčiau širdies, bet mažiau pelninga, ar tai, kas yra tau ne taip artima, bet matai, kad ten daugiau galėsi užsidirbsi?
– Yra toks pasakymas – „Būkime biedni, bet teisingi.“ Aš visada stebiuosi, o kodėl biedni ir teisingi, kodėl negalime būti ir turtingi, ir teisingi. Tai lygiai tas pats ir su šiuo klausimu – galima gerai padaryti namų darbus ir pasidomėti, o kas būtų ir pelninga, ir tau patiktų? Todėl svarbu savęs rimtai paklausti, kas tau, iš tikrųjų, labiausiai patinka? Ir tada – ką reikėtų daryti, kad tai atneštų ir finansinę naudą?
