Pranašesnės – hibridinės komandos
Iki visuotinio karantino nuotolinis darbas buvo labiau išimtis, nei plačiai paplitusi praktika. Tuo tarpu koronavirusas visuomenę įstūmė į akistatą su beprecedentiniu reiškiniu – vos per kelis mėnesius didžioji pasaulio dalis persikėlė dirbti „iš namų“, rašoma atsiųstame pranešime spaudai. Nė metų neprireikė įsitikinti, kad kai kuriuos darbus atliekant namų biuruose, našumas netgi išaugo.
„Stebint pozityvų efektyvumą, nuotolinis darbas užsitarnavo strateginio prioriteto statusą. Tačiau jei ankščiau darbdavys nuotolinį darbą pateikdavo kaip privalumą, tai naujoji realybė vadovams šios kortos nebeleidžia traukti. Taigi, taip kaip buvo, jau nebebus“, – teigia Š. Dyburis.
Pasak jo, didžiausią pranašumą pasikeitusioje darbo rinkoje turės hibridinės komandos. Toks darbo organizavimo populiarumas, kuomet dalį darbo savaitės darbuotojai dirba biuruose, dalį – namuose, eksperto nuomone, yra natūrali pandemijos pasekmė.
„Nors pastaruoju metu visuomenėje įsitvirtina vadinamieji digital nomands (žmonės, technologijų pagalba galintys laisvai dirbti iš pasirinktos aplinkos), kol kas būtų per drąsu teigti, kad jie suformuos absoliutų nuotolinio darbo formatą. Neišvengiamai kyla situacijos, reikalaujančios gyvo bendravimo. Žvelgiant iš vadovo perspektyvos, tai gali būti konfliktiniai ar kriziniai atvejai, kuomet žvilgsnio tik iš ekrano nepakanka, būtinas gyvas įsitraukimas“.
Ryškėja naujų kompetencijų būtinybė
Dar pirmojo karantino metu paaiškėjo, jog toli gražu ne visos įmonės buvo pasiruošusios kitokiam darbo modeliui. Kai kurioms jų teko išmokti dirbti su naujomis programomis ir platformomis. Apklausos po pirmosios pandemijos stagnacijos parodė, kad net 37 proc. vadovų technologijų diegimą, siekiant pagerinti nuotolinio darbo kokybę, tarp jų – IT infrastruktūros gerinimą, priima kaip pagrindinį prioritetą ir ateities variklį.
Vis tik, pasak Š. Dyburio, greta neišvengiamos technologinės priklausomybės, tenka prisijaukinti ir kitokias patirtis, ugdyti naujas kompetencijas.
„Kai rinka ir situacija pasaulyje taip greitai keičiasi, nebelieka ilgalaikio planavimo. Jei ankščiau vadovai ir jų valdomos kompanijos turėdavo trijų ar net penkių metų ateities vizijas, dabar viskas sutrumpėjo iki mėnesio ar, kai kuriuose versluose, iki vos savaitės. Šioji realybė reikalauja ypatingo vadovų lankstumo ir adaptyvumo. Išliks ir geriausią pyrago dalį atsirieks tos įmonės, kurios priims naujas taisykles“, – teigia vadovų paieškos įmonės atstovas.
Vadovavimą teks papildyti lyderyste
Nors krizinės situacijos, ypatingai trunkančios tokį ilgą laiko tarpą, dažnai demotyvuoja ir priveda prie pasyvumo, Š. Dyburis įsitikinęs, jog šis laikas kaip niekad tinkamas įmonių proaktyvumo bei vadovų lyderystės demonstravimui.
„Paprastai vadovai būna atsakingi už valdymo mechanizmą, o štai lyderiai drąsiai keičia įmonės viziją. Būtent pandeminė situacija išryškino tikruosius veidus, parodė kas yra kas. Sutikime, kad daugiausiai išlošė tos įmonės, kurios reagavo žaibiškai, keitė kryptį, nebijojo išlysti iš komforto zonos. Tai, žinoma, visos komandos nuopelnas, bet be stiprios lyderystės tokie pokyčiai tiesiog neįmanomi“.
Eksperto nuomone, naujoji realybė nuoseklų vadovavimą įspraudė į kampą, nes teko ir vis dar tenka rodyti daugiau įkvėpimo, aistros ir empatijos darbuotojams. Be to, nuo šiol ypatingo dėmesingumo ir atidos reikalauja psichologinė komandos sveikata.
„Jei tokios tendencijos išsilaikys ir nuslūgus pasaulinei pandemijai bei taps naująja įmonės rutina, tuomet darbo rinkoje matysime ne tik neigiamas, bet ir pozityvias viruso pasekmes. Kriziniu metu pradėtos taikyti praktikos, dažnai išlieka ir joms pasibaigus, dovanodamos sustiprėjusias komandas ir dar labiau užsigrūdinusius vadovus“, – mano Š. Dyburis.
