Pareto principas, dar vadinamas 80/20 taisykle, yra esminė produktyvumo formulė. Mūsų asmeniniame gyvenime, darbe ir visur, kas yra tarp šių dviejų sričių, jis gali būti pritaikomas tūkstančiais skirtingų būdų.

Prieš pradėdami analizuoti šią šimtmečių senumo koncepciją, atsakykite sau į klausimą: jūs tas, kuris galvoja, ar tas, kuris daro? Gauto atsakymo nepamirškite, prie jo sugrįšime kiek vėliau.

Pareto principas itin populiari tema, o pirmą kartą apie jį XIX amžiaus pabaigoje prabilo ekonomistas iš Italijos Vilfredo Pareto. Jis atrado, kad 80 proc. Italijos turto atitenka tik 20 proc. šalies populiacijos. Kitaip tariant, turtas neturi būti skirstomas po lygiai, jis dalinamas taip, kaip ir galima tikėtis – mažuma gauna didžiąją dalį. Tokia ir šio principo esmė: idėja, kad dauguma dalykų gyvenime dalijami ne po lygiai.

Pareto principo modelis naujam gyvenimui prikeltas XX amžiaus šeštąjį dešimtmetį, už tai nuopelnai priklauso kokybės judėjimo tėvui Josephui Mosesui Juranui. Jis suprato, jog šis principas gali būti pritaikomas įvairiose gyvenimo ir verslo srityse.

Iš esmės Pareto principas įrodo, kad mažos, į tikslą nukreiptos, mūsų pastangų porcijos padeda pasiekti daugiausia rezultatų. Kitaip tariant, ne visi dalykai yra vienodos svarbos, todėl ir neturėtų būti vertinami vienodai. Tiesą sakant, kai savo dėmesį nukreipiame į mažiau projektų, užduočių ir veiksmų, kuriuos būtų galima įvardyti kaip „keletą svarbiausiųjų“, užprogramuojame maksimalius savo kryptingų pastangų rezultatus. Išmokę išnaudoti laiką tik tiems svarbiausiems, savo darbe tampame efektyvesni, štai kodėl taip svarbu šį principą teisingai suprasti ir teisingai taikyti.

Keli populiariausi klaidingi įsitikinimai

Teisingai taikomas Pareto principas padeda susidaryti aiškesnį vaizdą, kam turėtume skirti savo laiką ir energiją. Deja, su juo siejama ir nemažai klaidingų įsitikinimų. Sakydami „nemažai“, turime omenyje, jog tikrai daug. Yra daugybė vadinamųjų ekspertų, kurie Pareto principą savo mokymuose kartoja kaip kokį burtažodį, tačiau paaiškinti, kaip jis veikia, nesugeba arba tai daro klaidingai.

Foto: Shutterstock

Norėdami iš tikrųjų perprasti šią sąvoką, pirmiausia turite nepamiršti, kad produktyvumas neturi universalios formulės. Norime pasakyti, kad kiekvieno iš mūsų gyvenimas ir situacija išskirtiniai ir unikalūs. Taigi, pamirškite kažkokius universalius išvedžiojimus ir geriau ištobulinkite strategijas, geriausiai tinkančias būtent jums.

Pirmas klaidingas įsitikimas: privalau aklai paisyti 80/20 procentinės proporcijos

Kadangi Pareto principas neretai vadinamas 80/20 taisykle, žmonėms atmintyje užstringa būtent šie skaičiai. Tik turime jus nuliūdinti – Pareto principo esmė visai ne jie. Užuot įsikabinę į konkrečius skaičius, 80 ir 20 vertinkite kaip simbolinę „netolygaus balanso“ iliustraciją. Faktas, kad bendra šių skaičių suma lygi 100, tėra sutapimas.

Jūsų įdėto darbo ir rezultatų proporcija gali atrodyti visai kitaip. Galbūt jūs 80/10 žmogus, kuris 80 proc. rezultatų gauna vos iš 10 proc. savo veiklos. O galbūt proporcija lygi 90/15? Taigi, nesileiskite pakerimi 80 ir 20. Žymiai geriau į savo kasdienį darbą ir gyvenimą žiūrėti štai taip: nedidelės, tačiau koncentruotos pastangos padės įgyvendinti didžiąją dalį užsibrėžtų tikslų.

Antras klaidingas įsitikinimas: jeigu tikrai noriu būti produktyvus, turėčiau koncentruotis į „kelis svarbiausius“, tad pamiršti „daugybę menkesnės svarbos“

O kaip mes norėtume, kad tai būtų tiesa! Bet taip ir padarę – t.y. susikoncentravę į „kelis svarbiausius“, o „daugybę menkesnės svarbos“ palikę galinio vaizdo veidrodėlyje – iš esmės esate pasmerkti tragedijai. Vien dėl to, kad kažkas iš karto mums neduos investicijų grąžos, tai nereiškia, kad tam nereikia skirti dėmesio. Kad ir kaip norėtume, negalime apsimesti, kad tos „menkesnės svarbos“ užduotys, pavyzdžiui, mokesčiai ar buhalterijos pildymas, neegzistuoja.

Tos užduotys – dalykai, kurių daryti galbūt ir nemėgstame, kurias vadiname laiko gaišimu, nukreipiančiu nuo didingesnių planų. Tik štai ką sako ekspertai (ir štai kodėl šiai kategorijai prisiskiriame sąskaitas): tai darbai, kuriuos privalome padaryti nepriklausomai nuo to, ar norime, ar ne. Tai reiškia, kad, kai žmonės įtiki, jog turi koncentruotis į vos kelias svarbias užduotis, jie Pareto principą taiko neteisingai. Pradėję taip elgtis, atsidurtumėte nesibaigiančių lenktynių su laiku rate, o tai – priešingas rezultatas mūsų norimam.

Foto: Shutterstock

Jūsų asmeninis Pareto principo modelis – tai, ko reikia

Dabar, kai jau aptarėme visus klaidingus su Pareto principu susijusius įsitikinimus, padėsime, remiantis jūsų produktyvumo suvokimu, susidaryti savą sėkmės proporciją.

Sugrįžkime prie klausimo, kurį jums uždavėme straipsnio pradžioje: jūs tas, kuris galvoja, ar tas, kuris daro? Kad ir koks yra jūsų atsakymas, skirkime laiko šiems klausimams: kiek mąstyti iš tikrųjų produktyvu? Kokią įtaką sprendimų priėmimas darbo jūsų veiklai? Jeigu daug laiko skiriate nesėkmių apmąstymui arba mintys šokinėja nuo vienos užduoties prie kitos, ar tai padeda? Kalbėdami apie Pareto principą, pamirštame vieną labai svarbų dalyką – ši taisyklė absoliučiai bevertė, jeigu kiekvienas iš mūsų neras savo būdų, kaip veiksmingai ją pritaikyti praktikoje.

Warrenas Buffetas vadinamas Pareto principo genijumi. Jis 80-90 proc. savo dienos skiria tobulėjimui. Tai reiškia, kad žmogus, kurį visi pažįstame kaip geriausią pasaulyje investuotoją, iš tikrųjų labai mažai laiko skiria pačiam investavimui, kone visas jo laikas skirtas mokytis naujų dalykų. Galite pasivogti jo modelį ir taikyti būtent jį, tačiau tokia proporcija jūsų atveju gali būti neveiksminga. Sėkmė nėra bandymas įtilpti į drabužį, siūtą kitam žmogui. Vienintelė svarbi Pareto principo apibrėžtis – ta, kuri tinka būtent jums, nes parengta atsižvelgiant tik į jūsų poreikius ir siekius.

Nenorėtume, kad susikoncentruotumėte į 80/20 proporciją ir pamirštumėte, ko iš tikrųjų norite. Štai ką turėtumėte padaryti: atsisėskite ir pagalvokite, kaip turėtų atrodyti būtent jūsų sėkmės proporcija. Negalvokite, kiek įdėsite, ir kiek gausite. Susigalvokite proporciją, kuri atspindėtų, koks produktyvus galite būti būtent jūs. Ar jūs iš tikrųjų 20/80 žmogus? Ar 20 proc. savo laiko praleidžiate galvodami, o 80 proc. analizuodami savo sprendimus? O gal jūs renkatės 10/90 proporciją? O gal 15/85? Teisingo varianto šiuo atveju nėra.

Svarbiausia įsivardyti, kas yra didžiausi jūsų prioritetai, ir kiek veiksmingos jūsų pastangas juos įsivertinti, vystyti ir imtis veiksmų jų įgyvendinimui. Jeigu mąstote produktyviai, produktyviai imsitės ir veiksmų bei atvirkščiai. Tai ir yra tikrasis produktyvumas.

Jeigu galėtume jums palikti dar vieną žinutę, tuomet ji skambėtų taip: neskubėkite aklai sau taikyti visų iš eilės produktyvumo principų, nes dažniausiai tai ir yra pagrindinė klaida. Geriau ženkite žingsnį atgal ir leiskite sau pamatyti didesnį paveikslą, kaip tokie dalykai veikia konkrečiu atveju.