Pandemijos metu finansinių ir nefinansinių naudų poreikiai iš esmės kito, koronavirusas kardinaliai pakeitė visuomenės požiūrį į tai, kaip koordinuoti darbus: daugelis suprato, kad gali efektyviai dirbti ir nuotoliniu būdu, atsisakė nereikalingų susitikimų, bet tuo pat metu įvertino gyvo žmogiško ryšio svarbą, rašoma pranešime spaudai.

Tokius duomenis atskleidžia darbuotojų paiešką ir atranką vykdančios įmonės „Amston“ atliktas tyrimas – nuo 2020 metų gegužės iki 2021 metų sausio buvo apklausta 310 IT ir kituose verslo sektoriuose dirbančių kandidatų.

Finansinių veiksnių svarba

Karantino pakoreguotos darbo sąlygos natūraliai pakoregavo ir pačių darbuotojų požiūrį į motyvaciją: jie ėmė labiau vertinti nuotolinio darbo, kompetencijų ugdymo galimybes, o mažiau rūpintis išskirtiniu biuru ar įmonės renginiais.

Šiandien tarp svarbiausių, reikšmingai išaugusių finansinių veiksnių IT sektoriuje – atlygio ir kompetencijų kėlimo galimybės (reikšmė išaugo 40 proc.), poreikis dirbti laisvai samdomą darbą (+30 proc.), opcionų paketai (+15 proc.). Panaši situacija ir kituose verslo sektoriuose – gerokai svarbesnis tapo didesnis fiksuotas darbo užmokestis (+70 proc.), atsirado premijų už darbo rezultatus bei sveikatos draudimo poreikis (+30 proc.).

Tuo tarpu poreikis vidiniams įmonėms renginiams ar noras dirbti išskirtiniame biure tapo nebeaktualūs, sumažėjo ir patogaus parkavimo vietų darbe aktualumas.

Išaugo nuotolinio darbo galimybių poreikis

Pandemijos metu išryškėjo poreikis ir nefinansinėms naudoms. Itin svarbus tapo lankstus darbo grafikas bei nuotolinio darbo galimybės, sklandus įvedimo procesas dirbant nuotoliniu būdu, aiškūs vertinimo rodikliai, laikas tobulėjimui. Itin svarbi tapo pati darbovietė, jos reputacija, veiklos stabilumas.

Darbo pokalbis virtualiu būdu

„Jaunus darbuotojus šiandien labiausiai motyvuoja sudarytas individualus karjeros planas – aiškiai nubrėžtos karjeros galimybių gairės, taip pat – aiškus įvedimo (angl. onboarding) planas – ypač tuomet, kai dirbti pradedama nuotoliniu būdu.

Tuo tarpu patyrusiems specialistams labai svarbus darbdavio pasitikėjimas – tai suteikia galimybę laisvai priimti sprendimus bei inicijuoti pokyčius organizacijoje. Svarbiu prioritetu tampa ir aiškūs veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos matuojami rezultatai ir sėkmė darbe. Grįžtamojo ryšio svarba, sklandi vidinė komunikacija bei lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti nuotoliniu būdu taip pat išlieka svarbiais aspektais“, – sako „Amston“ vadovė Henrika Bivainienė.

Pokyčiai skirtinguose verslo sektoriuose

Pasak jos, pandemijos įtaka motyvacijai jaučiama ir skirtinguose verslo sektoriuose. Tyrimo duomenimis, finansų srities darbuotojams tapo svarbus kompanijos stabilumas, galimybė turėti inovatyvius darbo įrankius, kompiuterines programas, kurių poreikis itin išaugo ėmus dirbti nuotoliniu būdu. Administracijos srities darbuotojams tapo svarbios karjeros perspektyvos, išaugo papildomų atsakomybių poreikis – pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių specialistams tapo svarbu ne tik vykdyti darbuotojų atrankas, bet ir prisidėti prie vidinių tvarkų ir procesų efektyvinimo.

Pardavimų ir komercijos srityse išryškėjo neribotų priedų dalies („be lubų“) ir aiškaus veiklos vertinimo rodiklių poreikis, rinkodaroje – sprendimų laisvė ir galimybė inicijuoti pokyčius.

Gamtos mokslų sektorius pandemijos metu tikisi, kad bus apmokami viršvalandžiai, o darbuotojams bus suteiktos augimo ir karjeros galimybės. Tuo tarpu statybų sektoriuje didžiausia motyvacija – finansinė (fiksuotas darbo užmokestis ir galimybė papildomai turėti priedus), logistikoje darbuotojus labiausiai motyvuoja galimybė prisidėti prie vidinių darbo procesų efektyvinimo.

Auga opcionų poreikis

H. Bivainienės teigimu, kaip motyvacijos priemonę darbuotojai vis labiau vertina ir opcionų gavimą – jų turėjimas pandemijos metu tapo vienu reikšmingiausių motyvaciją darbe keliančių finansinių veiksnių – per pastaruosius metus opcionų poreikis išaugo tiek IT, tiek kituose verslo sektoriuose.

Ir nors ilgą laiką opcionais darbuotojus dažniausiai skatindavo įvairios technologijų įmonės, startuoliai, tačiau toks motyvacijos būdas palaipsniui tampa vis populiaresnis ir gamybos sektoriuje. Keičiasi ir opcionų suteikimo tvarka – įtraukiami nebe tik didžiausią įtaką įmonės veiklos rezultatams turintys vadovai, bet ir specialistai, o kai kuriais atvejais opcionų programa motyvuojamas absoliučiai visas personalas, tokį principą taiko ir kelios Lietuvos IT bendrovės.

Henrika Bivainienė

„Opcionų, kaip ir akcijų, turėjimas skatina darbuotoją labiau įsitraukti į įmonės veiklą, siekti geresnių rezultatų, taip jis tarsi susitapatina su pačia įmone, stiprėja ir jausmas, kad jis – svarbi kompanijos dalis. Tai didina motyvaciją, lojalumą įmonei, kuris šiuo metu ypač svarbus – bendrąja prasme vidutinė darbo santykių trukmė tik trumpėja“, – sako H. Bivainienė.

Pasak jo, žinojimas, kad įdėtas darbo indėlis mažiausiai po trejų metų atsipirks ir galimai padės gauti vis didesnę grąžą, skatina stengtis. Tai naudinga ir įmonei – ši tarsi apsidraudžia, kad nepasiekus planuotų rezultatų ar neišdirbus numatyto laiko, darbuotojui papildomai nieko išmokėti neteks.

Svarbiausia – ryšio su darbuotojais palaikymas

„Kiekvienas darbuotojas nori turėti aiškumą ir apibrėžtumą visuose profesinio ciklo etapuose. Nepriklausomai nuo darbo patirties, kiekvienas nori žinoti, už ką yra vertinamas, kaip bus suteikiamos galimybės tobulėti, siekti karjeros, o galiausiai – matyti savo darbo indėlį bei prasmę“, – sako H. Bivainienė.

Pasak jos, labai svarbu, kad įmonių vadovai sukurtų aiškią darbdavio įvaizdžio strategiją ir jos laikytųsi, vykdytų nuolatinius darbuotojo profesinio ciklo etapų patobulinimus ir visuomet prašytų darbuotojų bei kandidatų grįžtamojo ryšio apie jų patirtį, teirautųsi lūkesčių.

„Visos motyvacinės priemonės gali virsti idėjomis, kurias galima pritaikyti ir savo kompanijoje. Vis tik vieno bendro recepto, padedančio garantuotai išlaikyti talentingiausius darbuotojus, nėra. Svarbiausia – palaikyti artimą ryšį ir nuoširdžiai pačių darbuotojų paklausti, kas juos motyvuoja labiausiai, ar ko trūksta“, – sako H. Bivainienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)