„Tyrimai rodo, kad pandemijos metu padaugėjo skyrybų. Vienas iš paaiškinimų yra toks, kad krizių metu atsiranda itin daug neapibrėžtumo, o žmogus siekia jį mažinti. Jeigu daug neapibrėžtumo aplinkoje, o dar ir ilgai dvejota, ar bendros vertybės sieja partnerystėje, žmogus linkęs greičiau sumažinti neapibrėžtumą ten, kur gali tai padaryti“, – sako organizacijų konsultantė Jurgita Gaukštė.
Apie vertybes asmeniniuose santykiuose ir iki šiol buvo kalbama daug bei dažnai, tačiau tai, kiek jos reikšmingos darbe, atrodo, imame suprasti tik dabar, atsidūrę ekstremalioje situacijoje. „Vienas iš veiksnių, kurie yra labai svarbūs, norint įveikti krizes yra vertybės. Pagrindinės žmogaus ar organizacijos vertybės gali suteikti aiškumo, stiprybės ir apibrėžtumo, į jas galima pasiremti tuo metu, kai žmogus ar organizacija keičiasi. Kita vertus, laikymasis įsikibus vertybių, kurios pasikeitus aplinkybėms, tampa pasenusiosiomis ir klaidinančiomis, gali sutrukdyti įveikti krizinę situaciją.
Nutinka taip, kad krizės metu imame matyti dalykus, kuriems iki tol neturėjome laiko. Prasideda savotiška inventorizacija, stebime, kas paseno, kas išlieka reikšminga ir kokių naujų vertybių svarba išauga, jeigu norime toliau sėkmingai vystytis. Krizė – tai kryžkelė, kurioje reikės daryti pasirinkimą. Kryžkelės nuo seno buvo laikomos itin svarbiomis vietomis – juk padaręs pasirinkimą gali atskleisti potencialą, bet gali ir negrįžtamai prarasti tai, kas tau svarbu. Kaip pasakose: į kairę eisi – žirgą prarasi, į dešinę – pats negrįši. Verta žinoti, kas tau svarbu, kokios yra tavo vertybės, kad kryžkelėje pasirinktumei ne iš baimės, o remiantis vidiniais principais ir savo misija“, – įžvalgomis dalijasi J. Gaukštė.
Ji pasakoja neseniai atlikusi organizacijų kultūros tyrimus Lietuvoje. Tyrimą atliekant pagal R. Barrett metodologiją, vienas iš klausimų yra „Pasirinkite 10 vertybių, kuriomis šiuo metu gyvena jūsų organizacija“. Vertybių sąraše, iš kurių renkasi darbuotojai, yra ne tik pozityvios įprastos vertybės tokios, kaip: pasitikėjimas, atvirumas, kokybė, bet ir galimai ribojančios, kuriomis vadovautis skatina įvairios baimės ir nuostatos. Krizės metu esamą kultūrą apibūdinančių vertybių TOP 10 pasitaikė tokios ribojančios vertybės kaip: sumaištis, atsargumas, trumpalaikė mąstysena, konfliktų vengimas, nenoras keistis informacija ir t.t. „Viena paslaugų organizacija, kurios veikimą sustabdė COVID-19, diskutuodama apie tyrimo rezultatus pradžioje suprato, kad po ribojančia vertybe „atsargumas“ yra saugumo priemonių laikymasis, tačiau vėliau įvardijo, kad jų tikslinė auditorija yra pasikeitusi iš esmės. Klientais anksčiau buvę užsieniečiai turėjo kitokią perkamąją galią ir rinkosi kitokias paslaugas, o organizacija vis dar vadovavosi iki pandemijos susikurtos strategijos gairėmis. Strategija buvo nukreipta į klientą, dėl apribojimų šiandien negalintį naudotis šios organizacijos paslaugomis“ – aiškina ekspertė.
Kurios vertybės svarbiausios?
2020 m. gegužės mėnesį Didžiojoje Britanijoje ir JAV įsikūręs „Barrett Values Centre“ atliko tarptautinį kultūros pokyčio dėl COVID-19 tyrimą. Apklaustieji turėjo įvardyti, kokiomis vertybėmis jų organizacijos gyveno iki viruso ir karantino, per karantiną ir kas gali padėti organizacijoms grįžti į ankstesnes vėžes.
„Kalbant apie organizacijų vertybes komandiškumas ir nuolatinis mokymasis yra tos dvi vertybės, kurios išskiriamos kaip svarbios TOP dešimtuko sąraše iki, per ir po pandemijos. Prioritetinių vertybių sąraše iki COVID-19 buvusios vertybės, tokios kaip rezultatas ir pasiekimai, per pandemiją nukrito vertybių reitinguose per daugiau kaip 50 pozicijų. Jos nebepatenka į svarbių vertybių sąrašą pasibaigus pandemijai. Tuo tarpu gebėjimas prisitaikyti, skaitmeninis junglumas ir gerovė – tai vertybės, kurių svarba išaugo per COVID-19. Net pasibaigus pandemijai, jos ir toliau nurodomos kaip prioritetinės. Gerovė šiuo atveju apima skirtingus gyvenimo aspektus: fizinį, emocinį, protinį, dvasinį. Šios vertybės svarbos išaugimas suprantamas, juk per pandemiją išsitrynė ribos tarp namų ir darbo, tarp fizinės ir protinės veiklos, sudėtinga atliepti emocinius ir dvasinius poreikius“, – kalba J. Gaukštė.
Ji sako, kad Lietuvoje kalbintos organizacijos dalijosi apie itin padidėjusį darbuotojų susitelkimą. Buvo istorijų apie planuotą plėtrą, premijas ir daugeliu atveju apie darbuotojų supratingumą ir brandą priimti esamą situaciją ir susitaikyti su netektimis. „Jų būta tikrai įvairių. Žmonės neteko ne tik premijų, kai kuriose organizacijose teko atsisveikinti su komandos nariais, su planuota plėtra ir įdomiais profesiniais iššūkiais. Organizacijų atstovai pasakojo pozityvias istorijas, kaip tarpusavyje konkuruodavę padaliniai ir skųstis linkę darbuotojai nustojo tai daryti. Sutelkė dėmesį į vienas kito palaikymą, noriau ėmėsi atsakomybių siekdami prisidėti, kad kolegos ir organizacija geriau prisitaikytų. Rūpinimasis – tai dar viena vertybė, kurios svarba išaugo per patį pandemijos laikotarpį, tačiau ji nenurodoma prioritetuose nei iki, nei po pandemijos. Vis dėlto, organizacijos, kurioms pavyko iš tiesų pasirūpinti savo darbuotojais, jų sveikata ir gerove, ir buvo tos, kurios pajuto ir teigiamą krizės poveikį“, – tyrimų rezultatais dalijasi ekspertė.
Verslas nukentėjo, bet organizacija sustiprėjo
„Nepaisant to, kad aviacijos sektoriui COVID-19 sukelta krizė smogė bene labiausiai ir, savaime suprantama, jam atsigauti prireiks nemažai laiko, darbuotojai nepuolė bėgti į kitose srityse besispecializuojančias įmones. Iš tiesų, priešingai, sunkumai tik suteikė visiems vidinės stiprybės ir sutelkė darbuotojus“, – sako aviacijos, logistikos ir NewTech paslaugų įmonių grupės „Avia Solutions Group“ personalo vadovė Inga Staniūnė.
Anot jos, darbuotojų lojalumą įmonei labiausiai skatina bendrumo jausmas, žinojimas, kad esi didelės organizacijos, komandos narys.
Įmonės darbuotojai turi intranetą – vidinį socialinį tinklą –, kuriame, kaip ir bet kuriame kitame, gali dalytis informacija, nuotraukomis, bendrauti, komentuoti ir pan. „Vieni kitus pamatėme ne kaip darbuotojus, specialistus, bet kaip žmones, turinčius įvairių pomėgių. Pažinome vieni kitų laisvalaikį, šeimos narius. Tai padeda vieniems su kitais užmegzti gilesnį ryšį, kas ypač svarbu karantino metu.
Kitas darbuotojams labai svarbus dalykas – galimybė siekti karjeros įmonių grupės viduje. Kadangi mūsų grupėje išties nemažai skirtingų kompanijų, darbuotojas gali pretenduoti į laisvą darbo vietą bet kurioje iš jų. Nesvarbu, kokios priežastys tai lemtų: tiesiog nepasisekė (netiko, nepatiko darbas ar netikai toms pareigoms), savo poziciją „išaugai“, nori save išbandyti naujoje, o gal būtų įdomu padirbėti kitoje šalyje... Pastebėjome, kad susidomėjimas tokiais karjeros pokyčiais padidėjęs, o tai stiprina darbuotojų lojalumą,“ – pasakoja I. Staniūnė.
Kaip ir kasmet, prieš šias Kalėdas įmonėje buvo surengti labiausiai nusipelniusių darbuotojų apdovanojimai. Tiesa šįkart – virtualioje erdvėje. „Esame įsteigę 10 nominacijų, į kurias pretenduoti gali bet kurios grupei priklausančios įmonės darbuotojai, išskyrus vadovus. Kandidatus siūlo kiekvienos įmonės vadovas. Į procesą žiūrime išties rimtai ir atsakingai – vadovai turi argumentuotai pagrįsti, kodėl turėtų laimėti jo rekomenduojamas žmogus. Jo nuopelnai turi būti svarbūs ne vienai įmonei, bet visos įmonių grupės mastu. Nugalėtojus vėliau išrenka specialiai tam suburta komisija. Vienas iš pagarbos nominantams ženklų– laimėtojų vardais pavadinti „Avia Solutions Group“ būstinės Vilniuje posėdžių kambariai. Kiekvienas iš dešimties nominantų gauna savo vardo posėdžių kambarį. Šią idėją iš kelionės parsivežė ir įmonių grupėje pasiūlė pritaikyti grupės įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.
Taip pat lenteles su laimėtojų pavardėmis kabiname ant garbės sparno, esančio „Avia Solutions Group“ būstinės atriume Vilniuje. Tai – lyg Holivudo garbės alėja, tik mes po metų lenteles supakuojame ir išsiunčiame darbuotojams atminimui. Tuomet pakabiname naujas, su tų metų laimėtojų vardais.
Matome, kad ši iniciatyva pasiteisino – girdime teigiamus darbuotojų atsiliepimus, juntame jų džiaugsmą ir pasididžiavimą dalijantis įspūdžiais socialiniuose tinkluose“, – sako I. Staniūnė.
Naujas kriterijus, renkantis tiek darbą, tiek darbuotoją
Tai, kad vertybės darbe tampa svarbios tiek darbdaviams, tiek darbuotojams rodo ir naujovės atrankos procese. Ne taip seniai Lietuvoje pradėjo veikti darbo paieškos portalas www.lovejob.lt. Kaip sako jo sumanytojas Saulius Vanagas, tai yra pirmasis ir vienintelis portalas Lietuvoje, leidžiantis tiek darbdaviui, tiek darbuotojui komandos nario ar darbo ieškoti pagal vertybes.
„Norėjome palengvinti atrankos procesą. Kadangi pats dirbu galvų medžiotoju ir tenka daug bendrauti su vadovais bei kitų grandžių specialistais, profesionalais, susidariau nuomonę, kad vertybės yra vienas kertinių dalykų, priežasčių, dėl kurių žmonės „neprilimpa“ komandoje. Taip pat man asmeniškai vertybės yra vienas svarbiausių kriterijų. Jeigu nesutampa darbuotojo ir vadovo vertybės, tikimybė, kad darbuotojas įmonėje išdirbs ilgai yra lygi nuliui. Vertybės yra pamatas santykiams įmonėse, komandose. Jeigu ieškoma specialistų, profesionalų, vadovų, tai ilgalaikius santykius puoselėjantys žmogiškųjų išteklių specialistai, atrankų specialistai, vadovai didele dalimi atsižvelgia į vertybes. Tik kartais jas vadina kitaip, pavyzdžiui, „nesutampa aura“. Po vertybėmis slepiasi daug kitų žodžių arba darinių apibūdinančių lojalumą įmonei. Mano vertinimu lojalumą įmonei labiausiai skatinančių veiksnių TOP3 atrodytų taip: 1. Vertybių sutapimas; 2. Saviraiška; 3. Uždarbis“, – kalba S. Vanagas.
Visgi, atrankų specialistas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje šiuo metu dar nėra taip, kad visi suprastų, kokios svarbios darbe yra vertybės. „Prireiks dar keleto metų, kol didžioji dauguma specialistų ir vadovų pradės skirti, kas yra vertybės, kuriomis jie gyvena patys ir kiek jos svarbios renkantis darbą ir darbuotojus, tačiau kažkas juk turi būti pradininkai?“, – pokalbį baigia portalo „LoveJob“ sumanytojas.
