– Dar prieš pandemiją buvo daug kalbėta, kad norisi technologinio proveržio, spartesnės skaitmenizacijos. Panašu, kad per šiuos metus tai ir įvyko. Ar galima sakyti, kad tapome technologiškai labiau išprusę ir, kad tai, iš esmės, mums tik į naudą?
– Sakyčiau, kad tikrai į naudą. Visų pirma mes tapome lankstesni, mūsų darbo rinka tapo lankstesnė. Jei pasižiūrėtumėte į savo biurą šiandien ir prisimintumėte jį prieš metus, juk jis atrodo visai kitaip, ar ne?.. Bet mes, portalo „Delfi“ skaitytojai ir „Delfi TV“ žiūrovai, gauname tokią pačią kokybišką informaciją kaip visuomet.
Ateityje turėsime galimybę pasirinkti – dirbti mums tinkamiausiu būdu. Technologijos tai leidžia padaryti ir mes matome, kaip greitai mes prisitaikėme. Tai darys įtaką tam, kad, visų pirma, nebeturėsime samdyti darbuotojų, gyvenančių tiktai tame mieste, kuriame organizacija veikia. Jau šiuo metu drąsiai galime samdyti žmones, kurie gyvena kituose miestuose, nes geras interneto ryšys mūsų šalyje leidžia tai daryti. Kitas dalykas – galėsime samdyti žmones nebūtinai pilnai darbo dienai. Tai būdas spręsti mamų arba tėčių grįžimo į darbo rinką problemą. Darbo rinkos lankstumas ir yra geroji pandemijos pasekmė mūsų šaliai.
– Kokius sektorius technologijos ir nuotolinis darbas palietė ir pakeitė labiausiai?
– Pirmiausia, manau, švietimą. Tai, kaip dabar mokyklos veikia ir kaip galės veikti ateityje, dauguma moksleivių ir mokytojų prieš metus net negalėjo pagalvoti. Taip, tiek moksleiviai, tiek mokytojai yra pasiilgę mokyklos, gyvo kontakto, bendravimo, bet matome, kad mokymasis įmanomas ir nuotoliniu būdu. Kita sritis yra mažmeninė prekyba – vis daugiau prekių mes galime įsigyti internetu. Šita industrija išgyvena ypatingą ir labai greitą pokytį.
– Psichinės sveikatos darbuotojai skambina pavojaus varpais dėl emocinės žmonių būklės, kurios pablogėjimą lemia atskirtis, bendravimo trūkumas. Kaip nuotolinis darbas paveiks įmonių kultūrą, bendravimą?
– Matome didelį skirtumą tarp pirmojo ir antrojo karantino. Taip entuziastingai nebesakome, kad, situacijai pasikeitus, į biurus nebegrįšime. Kad įmonėms reikės susimažinti biurų plotą pusiau, nes čia tiesiog bus tuščia. Antrojo karantino metu matome daugiau žmonių, dirbančių arba norinčių dirbti iš biuro. Darbo kultūrą tai keičia, susvetimėjimas gali įvykti, bet kas yra svarbu, kad kultūrą tai keičia ir į gerą pusę. Dabar darbuotojai turi galimybę pasirinkti. Organizacijos rodo didžiulį lankstumą, o lankstumas padaro darbuotojus laimingesnius. Jiems svarbu, kad gali dirbti ne tik nustatytomis darbo valandomis ir būtinai iš darbo vietos. Dėl psichikos sveikatos, verta paminėti dalyką, kuris buvo labai ryškus tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu. Žmonės, skirtingai nei bet kada anksčiau, renkasi ne kažkokius kitokius, bet būtent su psichinės būklės sveikatos gerinimu susijusiu mokymus. Nerimo, įtampos mažinimo treniruotes, kad geriau jaustųsi. Tiktai tuomet, kai žmonės gerai jaučiasi, jie gali būti naudingi ir kompetentingi darbe.
– Tarp mokytojų yra daug vyresnio amžiaus žmonių, ar jiems paprasta ir lengva prisitaikyti prie technologijų?
– Mokytojai yra, jei galima taip pasakyti, užkietėję konservatoriai ir į pokyčius kartais reaguoja sudėtingiau. Jie yra linkę dirbti įprastu būdu. Bet pandemijos metu parodė ypatingą lankstumą ir prisitaikė. Išmoko dirbti kitaip, nes neturėjo pasirinkimo. Aiškiai matome, kad, kai neturime pasirinkimo, parodome lankstumą, gebame greitai išmokti bei prisitaikyti. Žinoma, dalis mokytojų pasirinko išeiti į pensiją ir baigti karjerą. Veikiausiai jie tai padarė ne tik dėl technologinių iššūkių, bet ir dėl sveikatos.
– Tie, kas ir anksčiau dirbo nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, IT specialistai. Jiems pandemija nieko nepakeitė, netgi tapo klestėjimu laiku. Ar galima taip sakyti?
– Informacinių technologijų rinkoje dirba ne tik programuotojai. Čia dirba labai daug skirtingų žmonių: ir projektų vadovai, ir sistemų administratoriai, ir sistemų architektai, ir komandų vadovai, kurie organizuoja darbą, ir produkto vadovai. Tikrai ne visi šie žmonės gali dirbti visiškai savarankiškai, nuotoliniu būdu.
Žinoma, kad šioje industrijoje buvo nemaža dalis žmonių, kurie buvo įpratę dirbti nuotoliniu būdu, bet čia atsitiko tam tiktas paradoksas – dalis jų grįžo į biurus, nes jų šeimos atsikraustė namo. Jie neteko ramybės bei galimybės susikaupę dirbti.
Visgi, informacinių technologijų srityje dirbantys žmonės taip pat kalba apie tai, kad jiems trūksta kontakto, galimybės pasitarti, susitikti gyvai su klientais.
– Pasaulis pasikeitė, nemaža dalis žmonių neteko darbo, suvokė, kad nori kažką keisti. Kokia sritis dabar yra ta, kurią galima vadinti ateities, ir, dirbant joje, bus galima klestėti?
– Visą laiką ateities sfera yra pardavimai. Visiškai nesvarbu, kokia tai industrija. Žmonės, kurie šį darbą dirba gerai, darbo turi visą laiką. O šiuo metu puiki galimybė mokytis naujų dalykų, nes tiek, kiek turime galimybių, netgi nemokamai mokytis nuotoliniu būdu, neturėdavome niekada. Pradėti naują karjerą dabar yra pats geriausias metas.
Vadovų ir valdybos narių atrankų ekspertės Lauros Duksaitės-Iškauskienės ir Kristinos Ciparytės pokalbis – laidoje „Delfi Rytas“.
