Aktyvaus kredito vartotojo portretą psichologai piešia taip: į tikslą sutelkti energingi apie 31 – 44 m. amžiaus žmonės, pasiruošę atsakingai rizikuoti. Dažnai jie išsilavinę, gaunantys pakankamai dideles pajamas, pasižymintys stipriu pasitikėjimu savimi bei optimistiškai žvelgiantys į ateitį. Rečiau kredituotis linkę studentai, 44 – 55 m. amžiaus žmonės į kreditus žiūri neutraliai, o su amžiumi auga ir skausmingas ir negatyvus požiūris į kreditus bei paskolas.

Nuo pasverto skolinimosi iki nevaldomos problemos

Noras turėti arba patirti tai, ko šiuo metu neturime, yra prigimtinis žmogaus noras, kuris neretai ir paskatina skolintis. Psichologo dr. Artūro Deltuvos nuomone, skolinimasis pats savaime nėra blogas veiksmas, rašoma pranešime spaudai. „Jei skolinimasis pasvertas ir pagrįstas, jis dažnai gali rodyti kelis svarbius gebėjimus: pirma – siekti užsibrėžtų tikslų pasitelkiant išorinius resursus, taip pat suprantant ateities pastangų svarbą. Antra – valdyti finansų srautus, bei trečia – pagrįstai rizikuoti ir valdyti rizikas“, – sako A. Deltuva ir pabrėžia, kad problemas skolinimasis pradeda kelti tuomet, kai troškimas turėti tampa nevaldomas. Tuomet žmogus pradeda užsiiminėti savęs apgaudinėjimu – nesusimąstoma apie ateities pasekmes, rizika ignoruojama, nebejuntamai pradedama meluoti kitiems, tikint savo melu.

Internetinę paskolų palyginimo platformą valdančios bendrovės „Finbro“ vadovas Mantas Norvaišas atkreipia dėmesį, kad būtent nuo tokių žmonių stengiasi apsisaugoti atsakingi skolintojai: „Be savo troškimo daugiau nieko aplink nebematantys „optimistai“ patys pakliūva į sau paspęstus finansinius spąstus – „skolinę spiralę“, kuomet vieną vartojimo paskolą pradeda dengti kita. Atsakingo skolinimosi nuostatuose užfiksuotas draudimas skatintis neatsakingą skolinimąsi, taip pat įpareigojimas kredito davėjams skolinimą pagrįsti prielaida, kad kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą sutarties laikotarpį“, – sako M. Norvaišas.

Kitaip tariant, tiek kredito davėjas, tiek besiskolinantis asmuo turi objektyviai vertinti situaciją: kredito davėjas atsižvelgia į kredito gavėjo pajamas, kredito istoriją, pajamų augimo ar mažėjimo potencialą, tuo tarpu vis populiarėjančios paskolų palyginimo platformos pasitarnauja ketinantiems imti kreditą – galima greitai pasinaudoti skaičiuokle bei įvertinti, ar parinktas individualus pasiūlymas atliepia poreikį ir finansines galimybes. Anot „Finbro“ vadovo, tai tarsi dar vienas stabtelėjimas pagalvoti ir neskubėti prieš priimant sprendimą.

Neatsakingo skolinimosi emocinės pasekmės

Neatsakingai besiskolinantis ar imantis kreditus žmogus jaučia nuolatinę įtampą ir nerimą. Intuicija kužda, kad „kažkas negerai“ ir ta įtampa gali vesti net iki panikos atakų. Dr. A. Deltuva sako, kad būdinga ir kaltė – žmogus jaučiasi padaręs klaidą, kurią ištaisyti sunku arba rodos neįmanoma, taip pat gėda – jaučiamasi tiesiog blogu žmogumi. „Nerimas ar įtampa jaučiama ir atsakingai pasiskolinus, nes ir šiuo atveju yra tam tikros rizikos. Normalų nerimą nuo nenormalaus galime atskirti pagal pasekmes. Jei įtampa ir nerimas mobilizuoja – tai geras nerimas, suteikiantis jėgų ir energijos siekiant užsibrėžtų tikslų. Jei juntamas sukaustantis nerimas, kartais net verčiantis kenkti kitiems – tai jau nenormalus nerimas. Pastaruoju atveju reikėtų ieškoti kitų žmonių ar net specialistų pagalbos“, – sako psichologas.

Pasak dr. A. Deltuvos, galima išskirti vieną neatsakingai besiskolinantiems būdingą scenarijų. Pradžioje kyla stiprus noras, virstantis nevaldomu troškimu. Jis suteikia daug energijos ir net entuziazmo. Patenkinti norą siekiama bet kokiomis priemonėmis. Pasiskolinus ar gavus kreditą noras patenkinamas. Malonumas, tenkinant norą, trunka kurį laiką, tačiau greitai išblėsta ir po truputį ryškėja pasekmės. Geru atveju nerimas skatina ieškoti sprendimo ir jis surandamas. Blogu atveju puolama į užsimiršimą, pasitelkiant svaigalus, serialus, ar stiprias patirtis. Išgyvenamas sunkus nerimas, kaltė, gėda, o pačiu blogiausiu atveju galimi net psichiniai ar psichosomatiniai sutrikimai.

Kaip ištrūkti iš „skolinės spiralės“?

Psichologė Alina Butkevičienė sako, kad būti įsiurbtiems „skolinės spiralės“ pirmiausiai rizikuoja žmonės, kurie nuolat skolinasi „iki algos“, nuo dažnų privačių paskolų iš artimųjų ir pažįstamų, nuolat jaučia didėjantį nerimą dėl piniginėje esančios mažesnės sumos nei norėtųsi. Į „skolinę spiralę“ veda ir prarastas suvokimas, kur išleidžiami pinigai, bei stiprėjantis poreikis leisti pinigus ir jaustis laimingam, vadovaujantis reklaminiais šūkiais, skatinantiems „gyventi šiandien“, o skola tarsi nurašoma rytojui.

Pastebėjus sau būdingą elgesį, vedantį link „skolinės spiralės“, psichologė rekomenduoja stiprinti savo sąmoningumą santykiuose su pinigais, pavyzdžiui, sekti ir užsirašyti visas savo išlaidas, vengti neplanuotų pirkinių, didesniems pirkiniams – taupyti ir pan. Laiku supratus savo rizikingą elgesį, dar galima išvengti didesnių finansinių ir emocinių nemalonumų, tačiau net įsisukus „skolinėje spiralėje“ padėtis nėra beviltiška. A. Butkevičienė vardija kokių veiksmų reikėtų nedelsiant imtis:

1. Atskleisti problemą patikimiems žmonėms – žvelgiant į problemą vien iš savo pozicijos dažnai nebematoma išeitis, todėl kitas žmogus ar žmonių grupė gali pakeisti mąstymo kampą.

2. Atsisakyti minties dengti skolą nauju kreditu ar svetimais pinigais.

3. Apsilankyti kelių skirtingų teisininkų konsultacijose.

4. Rasti psichologą, psichoterapeutą ar savipagalbos grupę, kur galima gauti palaikymą, išgyvenant sudėtingą laikotarpį.

5. Bendradarbiauti su kreditoriais – galima susitarti dėl įmokų sumažinimo, grąžinimo laikotarpio atidėjimo ir kitų sąlygų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)