Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) direktorė Aušra Bytautienė sako, kad nebereikia ginčyti fakto, jog pasaulis plečiasi. Skirtingos kultūros, nuomonės, patirtys tampa neatsiejama dalimi ir darbovietėse, bet dar tikrai ne visur.

„Turime vis daugiau mūsų šalyje įsikuriančių tarptautinių organizacijų ar jų padalinių, kur daugiakultūrės komandos tampa norma. Tačiau ne visur. Vis dar yra nemažai įmonių, kuriose nėra nei noro, nei poreikio samdyti darbuotojų iš kitų šalių. Prie to neretai prisideda ir atitinkamas požiūris, pirmiausia įmonių vadovų. Jeigu vadovai pozityviai žiūri į tam tikrus dalykus, tai skatina ir visos komandos nusiteikimą“, – įžvalgomis dalinasi A. Bytautienė.

Anot jos, visgi tenka pripažinti, kad atsargaus požiūrio į kitataučius, o kartais netgi nepakantumo jiems mūsų visuomenėje dar yra. „Todėl puiku, kad tarptautinės organizacijos prisideda prie tolerancijos ugdymo, požiūrio, mąstymo keitimo. Manau, kiekviena organizacija turi eiti to link. Lietuva per maža šalis, kad leistume sau būti uždari.

Aušra Bytautienė

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje daug kalbama apie poreikį skatinti įvairovę organizacijose. Įmonėje dirbantys įvairių šalių atstovai nemažai tokios įvairovės atneštų. Natūraliai žmonės yra linkę bendrauti su panašiai mąstančiais, o įvairovė – tai skirtingi žmonės su skirtingomis nuomonėmis, požiūriais, todėl reikia išmokti susitarti, priimti kitokius kolegas, galų gale peržengti kalbos barjerą. Taigi, tam reikia tinkamai pasiruošti“, – sako pašnekovė.

Anot jos, prieš priimant užsienio kolegas būtina sudėlioti aiškius žingsnius, paruošti kolektyvą. „Džiugu, kad mūsų šalyje yra ne vienas geras tarptautinės komandos pavyzdys, parodantis, kad kryptingas darbas skatinant daugiakultūriškumą atneša naudos tiek pačiai įmonei, tiek žmonėms“, – komentuoja PVPA direktorė.

Organizuoja specialius mokymus

„Western Union Lithuania“ personalo vadovė Lietuvai Rūta Blažaitytė skaičiuoja, kad jų įmonėje dirba apie 12 proc. arba daugiau nei 200 užsieniečių. Jie užima įvairiausias pozicijas – nuo pradedančiojo specialisto, specialisto eksperto, turinčio tam tikrų specifinių žinių ir gebėjimų, iki įvairaus lygio vadovų – komandos ar padalinio, kuriame dirba 100 ir daugiau darbuotojų. Sritys taip pat skirtingos – apskaitos, atitikties teisiniams reguliavimams, informacinių technologijų, operacijų, personalo valdymo.

R. Blažaitytė sako galinti drąsiai teigti, kad tarptautinės komandos sukuria daugiau naudos nei iššūkių, nes jų pasitaiko ir komandose, kuriose dirba tik lietuviai. Tiesa, norint turėti tarptautinę komandą, reikia atsakingai pasiruošti.

„Mūsų įmonėje daugelis dalykų vyko paprasčiau, nes mūsų pirmieji vadovai buvo užsieniečiai, kolegų iš kitų šalių atvykdavo gan ilgam laikui. Įmonės oficiali kalba yra anglų ir tai labai palengvina integraciją. Taip pat turime mokymus apie kultūrinius skirtumus, kokie yra vienos ar kitos kultūros bruožai, nes mums tai aktualu kasdieniame darbe. Tai tikrai padeda geriau suprasti kolegas, atpažinti savo nuostatas ir dirbti su jomis“, – patirtimi dalinasi R. Blažaitytė.

Ji pasakoja, kad įmonėje taip pat veikia speciali programa, kurioje savanoriauja darbuotojai ir padeda užsieniečiams lengviau integruotis mieste, pataria, kur nuomotis būstą, kaip susitvarkyti dokumentus. „Turime atskirą puslapį su patarimais užsieniečiams – ką svarbu žinoti, informaciją apie miestą, valstybines institucijas, gydymo paslaugas, kultūrinius renginius bei lietuvių kalbos ypatybes. Sėkmingai integruotis padeda ir dalyvavimas įvairiuose komitetuose, kuriuose užsieniečiai susipažįsta su kolegomis iš kitų padalinių“, – pasakoja pašnekovė.

Svarbu tinkamai paruošti kolektyvą

Ji sako esanti įsitikinusi, kad daugiakultūriai kolektyvai pasižymi patirčių, požiūrių įvairove ir tai suteikia galimybę priimti kūrybiškesnius sprendimus. „Kitas ne mažiau svarbus aspektas – galimybė kiekvienam iš mūsų plėsti akiratį, pamatyti ir pažinti pasaulio įvairovę, tapti atviresniems“, – komentuoja R. Blažaitytė.

Kita vertus, nereikia neigti, kad pasitaiko ir tam tikrų iššūkių. „Vienas jų – skirtingas supratimas, kas yra priimtinas ar nepriimtinas elgesys, taip pat mūsų nuostatos tam tikrų dalykų atžvilgiu. Kai kur bičiuliški apsikabinimai ir pakštelėjimas kolegai į skruostus, sveikinantis ryte, yra norma, o kitur tai gali būti nepriimtina. Manau, svarbu apie tai kalbėti, suprasti tuos skirtumus, ir sutarti komandos bei įmonės viduje savas taisykles, kurios užtikrintų visų komfortą“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovė.
R. Blažaitytė priduria, kad organizacijoms, norinčioms samdyti užsieniečius, būtina tinkamai paruošti kolektyvą.

Rūta Blažaitytė

Anot jos, pasiruošimo etape svarbu suprasti kokioje stadijoje yra organizacija, kokios nuostatos joje vyrauja. „Gal verta atlikti apklausą ir suprasti, kokia kolektyvo dalis pasirengusi darbuotis kartu su užsieniečiais, o jei kažkas nepasirengęs, tai dėl ko jie labiausiai nuogąstauja. Tada bus lengviau įsivertinti kokių paruošiamųjų ir edukacinių veiksmų reikia. Jei kolega iš kitos šalies dės visas pastangas, kad sėkmingai integruotųsi, bet kolektyvas neturės tokio paties intereso, tada integracija tikrai bus sudėtinga ir, tikėtina, nesėkminga.

Tikrai svarbu pagalvoti ar jūsų kolektyvas pasirengęs priimti ir padėti integruotis užsieniečiams. Pagalvokite, kaip padėsite komandai pasiruošti pokyčiams ir kitokiems darbo principams, nes vienas iš sėkmingos adaptacijos dalykų yra bendravimas kalba, kuri yra suprantama visiems. Tai gali būti ne itin patogu esamiems darbuotojams, bet labai svarbu, kad užsieniečiai nesijaustų atskirti, jog nesupranta, ką kalba kiti. Užtikrinkite, kad užsieniečiams būtų prieinama ir suprantama visa informacija kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui.

Taip pat svarbu pagalvoti apie naudingą informacinę medžiagą, kuria pasidalintumėte su naujais kolegomis iš užsienio. Tai gali būti informacija apie miestą, Lietuvą, kas šalyje priimtina ir ko tikrai nereikėtų daryti, ką svarbu žinoti, pavyzdžiui, apie mokesčių sistemą ir panašiai. Tiesiog pagalvoti, kokie klausimai kiltų man, jei aš nutarčiau persikelti į kitą šalį, kokios pagalbos norėčiau, kas man padėtų greičiau integruotis ir jaustis gerai“, – patarimais dalinasi R. Blažaitytė.

Tarptautinė komanda – stabilesnė ir brandesnė

„Burokėlis ir krapas” vadovė Odeta Bložienė sako, kad jų įmonę tikrai drąsiai galima vadinti viena daugiakultūriškiausių. Čia kartu su lietuviais dirba britas, italas, siras, šri lankiečiai, dar prieš karantiną buvo ir darbuotojų iš Afganistano bei Indijos, bet šiuo metu jie išvykę į gimtinę, kai kurie dirba kitur. Dauguma čia dirbančių užsieniečių užima virėjų, kepėjų, padedančio personalo pareigybes.

Kolegos

„Viskas prasidėjo nuo to, kai prieš maždaug keturis metus susidūrėme su darbo jėgos stygiumi. Pradėjome bendradarbiauti su „Caritas“, kurie padeda įdarbinti pabėgėlius. Taip pat įdarbinome ne vieną į mūsų šalį atvykusį užsienio studentą. Žinoma, užsieniečius noriai įdarbiname ir dėl to, kad esame atviri įvairovei bei norime ją skatinti. Manau, kiekviename kolektyve kitos kultūros žmogus plečia visų horizontus. Tai skatina būti turtingesnius požiūriais ir žiniomis, komanda tampa stabilesnė, brandesnė, labiau linkusi mokytis, save kontroliuoti“, – įsitikinusi O. Bložienė.

Ji sako, kad užsieniečiai darbuotojai pasižymi stabilumu bei lojalumu. „Bent jau iš mūsų įmonės patirties galiu pasakyti, kad jie atsakingiau žiūri į darbą. Žinoma, tai susiveda ir į tai, kad keisti darbovietes svetimoje šalyje yra kur kas sudėtingiau. Tai suprantama“, – komentuoja pašnekovė.
Ji neslepia, kad tam tikrų iššūkių ar nesusipratimų pasitaiko, bet, kaip pati sako, viskas išsprendžiama kalbantis bei tinkamai paruošiant kolektyvą.

„Tikrai visko būna. Kaip ir kiekvienoje darbovietėje – kad ir kaip galvoji, kad priimi gerus bei tinkamus pozicijai darbuotojus, bet su laiku gali paaiškėti, kad jų ir darbdavio požiūriai visgi išsiskiria. Nereikia slėpti, kad būna iššūkių. Bet mes kalbame su kolektyvu – pabrėžiame įmonės vertybes, kurios, siekiant sėkmingo bendradarbiavimo, turi būti abipusiai priimtinos“, – sako O. Bložienė.

Odeta Bložienė

Ji pasakoja, kad įmonėje, įdarbinus bet kokį darbuotoją, visuomet jam mentoriauja vadovas, personalo vadovė palaiko nuolatinį santykį, taip pat organizuojami įvairūs mokymai.
„Pas mus dirbantys užsieniečiai sako, kad galimybė dirbti su kolegomis lietuviais jiems be pajamų šaltinio yra puiki galimybė greičiau integruotis į socialinį gyvenimą. Mes visi esame tarsi šeima, kurie vieni kitus palaiko, padedame orientuotis šalyje, greitai atrasti reikiamų kontaktų.
Gaila, jog iš tų pačių kolegų vis dar tenka išgirsti, kad mūsų visuomenėje trūksta tolerancijos kitataučių atžvilgiu. Žinoma, situacija keičiasi, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi“, – sako pašnekovė.

Giria Lietuvą ir jos sostinę

„EIS Group Lietuva“ personalo vadovė Kristina Bistrickienė pasakoja, kad jų įmonėje dirba šeši užsieniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Belgijos, Vokietijos bei Rusijos: programuotojai, testavimo specialistai, sistemų architektai, verslo analitikai. Ji prisimena, kad prieš bene ketverius metus prie komandos Vilniuje prisijungus darbuotojui iš užsienio, kolegoms kilo klausimų „kodėl?“, „kaip kalbėsime?“, tačiau ilgainiui tos nuostabos visai neliko.

„Kadangi mūsų pagrindinė būstinė yra Amerikoje, komandos dirba skirtingose lokacijose, mums daugiakultūriškumas yra norma. Iš kitos pusės, žinoma, čia, Vilniuje, komandos daugumą sudaro lietuviai. Todėl, natūralu, prieš priimant žmogų, atvykusį iš kitos šalies, turime tinkamai pasiruošti. Kiekvienąkart, prieš prisijungiant užsieniečiui, žiūrime kurioje komandoje jam dirbti yra tinkamiausia – tiek pagal kompetencijas, tiek įgūdžius. Tad jau įdarbinimo procese vertiname į kurią komandą jis pateks. Jokių papildomų nurodymų darbuotojams neteikiame. Kiekviena komanda, kartu su vadovu priešaky, patys susidėlioja pagrindinius akcentus, kaip bus atliekami darbai, kokia kalba kalbėsis tarpusavy. Be abejo, negali sakyti, kad nebūna nesklandumų. Kaip vieną didžiausių, ko gero, įvardyčiau kalbų skirtumą. Žinoma, mūsų įmonėje anglų kalba privaloma, bet kartais kolegos užsimiršta, jog komandoje yra kitakalbių, ir tarpusavy pradeda kalbėti lietuviškai, bet tai tikrai netampa problema. To nedaroma piktybiškai“, – patirtimi dalinasi K. Bistrickienė.

Kita vertus, kaip pasakoja pašnekovė, dažnai užsieniečiai netgi patys paprašo kalbėti su jais lietuviškai, nes jie mokosi šios kalbos. Be to, įmonėje užsieniečiai gali pasirinkti lietuvių kalbos kursus.

Kristina Bistrickienė

„Papildomai daugumai mūsų kompanijos darbuotojų yra privalomi skaitmeniniai mokymai, susiję su lyčių, tautų lygybe. Tad išskirtinių mokymų, prieš atvykstant užsieniečiui, nereikia. Esame tam pasiruošę ir visi jaučiamės tarptautinės komandos dalimi“, – priduria pašnekovė.

Pasak jos, įmonėje dirbantys užsieniečiai, paklausti, kaip jaučiasi, dažnai šalia draugiškos atmosferos darbe akcentuoja ir Lietuvos bei Vilniaus privalumus.

„Lietuva kaip darbovietė dažniausiai jiems būna ne pirma šalis ir jie, lygindami valstybes, miestus, pabrėžia, kad Vilnius – puiki vieta žmonių, infrastruktūros atžvilgiu“, – sako pašnekovė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (49)