Net ir karantino laikotarpiu Lietuvos ūkių darbas nesulėtėjo: laukai buvo apsėti, įvairios kultūros augo, gyvulius reikėjo šerti ir prižiūrėti, nepaisant epidemiologinės situacijos, o išaugintą produkciją – perdirbti ir realizuoti.

Žmonių skonis ir norai taip pat išliko tokie patys: jie ir toliau ieškojo natūralaus, sveikai užauginto maisto, todėl produktų paklausa nesumažėjo. Tiesa, realizacijos kanalai šiek tiek keitėsi užsidarius turgeliams. Tačiau vieni ūkininkai pradėjo bendradarbiauti su didžiaisiais prekybos tinklais, kiti – atsidarė specializuotas krautuvėles, treti – prekiavo internetu ar pristatydavo užsakymus į namus.

Rapsų laukas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Vis dėlto, užsimantys ūkine veikla, kalba apie tai, kad jiems jau kuris laikas trūksta darbo jėgos ir specialistų, o pastaruoju metu darbuotojų trūkumas dar labiau išryškėjo.

Kliudo neigiami stereotipai

Kauno rajone įsikūręs „Audriaus Banionio ūkis“, tiekiantis platų spektrą produktų – duonos, konditerijos, pieno, mėsos gaminių, kiaušinių, medaus, yra vienas iš tų, kuris itin jaučia darbuotojų ir specialistų trūkumą. „Darbuotojų trūkumą jautėme jau anksčiau, o epidemijos metu – jis dar labiau sustiprėjo. Ieškome įvairių sričių darbuotojų ir specialistų. Mums reikia tiek duonos kepėjų, tiek darbuotojų pieno ir mėsos cechuose, ūkio darbininkų ir t.t. Skelbiamės ir ieškome įvairiais būdais, stengiamės įdarbinti kiekvieną norintį, surasti vietą, atitinkančią gebėjimus ir lūkesčius, tačiau problemos išspręsti nepavyksta“, – pasakoja ūkininkas A. Banionis.

Audrius Banionis
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Dažnas apie ūkį ir darbą jame galvoja remdamasis stereotipais, nors jie seniai neatitinka realybės. Ūkiai tapo modernūs, gyvulių auginimas – modernizuotas. Sunku pajausti skirtumą, ar dirbtumėte gerai žinomoje maisto perdirbimo įmonėje, ar ūkyje.

Dažnam tai gali tapti ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir kaimo pažinimu, patirties prieš studijas ar studijų metu įgijimu. Ūkininkas, pats būdamas profesionaliu veterinaru, nevengia savo patirtimi ir išmintimi dalintis su vis dar studijuojančiu jaunimu. „Vertinu entuziastus, kurie nori kažką sukurti kartu – unikalesnį produktą, geresnes sąlygas, modernizuoti ar tobulinti gamybą. Ūkiams labai reikia jaunų, sumanių ir energingų specialistų“, – sako ūkininkas.

Koją kiša alkoholis

Klaipėdos rajone įsikūrusio „Natūralia Ūkis“ savininkas Mantas Miežanskas taip pat sako, kad patikimų žmonių, kurie galėtų ir norėtų dirbti ūkiuose, šiandien surasti išties nelengva. „Ūkininkai, su kuriais bendraujame, šią problemą mini dažnai. Pagrindinė priežastis yra ta, kad kaimuose gyvena arba pensinio amžiaus žmonės, arba stipriai piktnaudžiaujantys alkoholiu. Dėl savo priklausomybės jie tiesiog negali dirbti, nenori, o ir darbuotojai iš jų nėra nepatikimi“, – kalba M. Miežanskas.

Foto: Shutterstock

Darbuotojų trūkumas, anot jauno vyro, tikrai didelė problema, kuri ilgainiui gali lemti ūkių Lietuvoje nykimą ir asortimento mažėjimą. „Ūkininkai sako, kad tiesiog nepajėgia auginti tiek daržovių, vaisių ar gyvulių, kiek iš esmės galėtų, jei turėtų pakankamai darbo jėgos. Todėl šios veiklos atsisako arba ja užsiima tiek, kiek aprėpti pajėgūs šeimos nariai“, – pasakoja M. Miežanskas.

„Natūralia Ūkis“ su darbuotojų stoka nesusiduria. „Pas mus darbuotojai keičiasi itin retai. Ir beveik visuomet tik tada, kai juos tą daryti priverčia asmeninio gyvenimo aplinkybės. Viena moteris išėjo, nes jos vaikui prireikė nuolatinės priežiūros, kita – kartu su vyru iškeliavo gyventi į Norvegiją ir pan. Manau, kad taip yra todėl, kad santykiams su darbuotojais skiriame labai daug dėmesio. Suprantame, kad žmonės visų pirma į darbą ateina užsidirbti, todėl stengiamės pasiūlyti konkurencingą atlyginimą. Taip pat daug su jais kalbamės, apie jų poreikius, mūsų lūkesčius, stengiamės rasti kompromisą. Manau, kad dėmesys darbuotojams yra kone kertinis bet kurio sėkmingo verslo akmuo. Kai tenka samdyti žmones trumpesniems laikotarpiams, visų pirma prašome esamų darbuotojų rekomenduoti draugus ar pažįstamus. Priimame ir moksleivius, jaunimą, norinčius vasarą užsidirbti, tačiau tai nėra dažna praktika“, – pasakoja pašnekovas.

Mantas Miežanskas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Ūkį perėmė iš tėvų

„Natūralia Ūkis“ skaičiuoja jau kiek daugiau nei šešiolika metų. Tai – šeimos verslas, kuriam vadovauja M. Miežanskas. „Šiandien savo pasirinkimo tikrai nesigailiu. Galbūt buvo įprasta tokiame versle matyti vyresnius žmones, tačiau tai klaidingas įsivaizdavimas. Ūkiai – perspektyvi verslo niša, į kurią jaunimas vis dar žengia nedrąsiai. Tai yra keista, nes žmonės vertina ir laikui bėgant tik dar labiau ims vertinti kokybišką, jų sveikatai naudingą maistą. Man pačiam labai svarbu, ką valgau aš ir mano šeima, todėl esu patenkintas, kad galiu lietuviams pasiūlyti kokybiškos mėsos ir jos gaminių“, – sako jaunas vyras.