Manome, kad esame sąmojingi ir draugiški, tačiau kiti galvoja, kad pernelyg daug plepame. Arba esame įsitikinę, kad puikiai tvarkomės su naujomis vadovaujamosiomis pareigomis, tačiau pavaldiniams atrodome pernelyg nuolaidžiaujantys ir neryžtingi.
Viena iš priežasčių, kodėl mūsų pačių savęs suvokimas nesutampa su aplinkinių nuomone, yra fenomenas, vadinamas skaidrumo iliuzija – manymas, kad kiti žmonės visuomet supranta mūsų ketinimus ir žino, kas vyksta mūsų galvose. Prie tokios išvados priėjo lyderystės ugdytoja ir knygų autorė Kristi Hedges, ji šią problemą analizavo neseniai pasirodžiusiame „Harvard Business Review“ straipsnyje.
Skaidrumo iliuzija kelia didelę problemą – ji gali užkirsti kelią į sėkmę, ypač jei vadovaujate kokiai nors įmonei ir norite, kad ji augtų, arba tiesiog trokštate kilti karjeros laiptais. „Dažnai mes nebūname tikri arba visiškai nežinome to, kokią nuomonę apie save formuojame. Tai gali trukdyti mūsų karjerai“, – rašo K. Hedges. Pavyzdžiui, vienam iš jos klientų nepavyko užimti aukštesnių pareigų, nes žmonėms atrodė, kad jis – negatyvi ir sudėtinga asmenybė, nors vyras pats manė, kad yra tiesiog susikaupęs ir analitiškas.
Laimė, jei esate pakankamai drąsūs, galite išsklaidyti šią skaidrumo iliuziją, uždavę du paprastus klausimus kolegoms – jie padės suprasti, kaip jus suvokia kiti. Šį procesą K. Hedges vadina „dabarties auditu“ ir jo detales išdėsto savo knygoje „The Power of Presence“ (liet. „Dabarties galia“). Toliau aprašome, kaip tai padaryti.
1. Pasirinkite penkis kolegas ir su jais atvirai pasikalbėkite
„Rinkitės tuos kolegas, su kuriais nuolat tenka bendradarbiauti: viršininką, skyriaus vadovą, tiesioginį pavaldinį ar net vieną iš buvusių kolegų. Puikiu šaltiniu gali tapti populiarūs bendradarbiai, girdintys visas apkalbas“, – rašo K. Hedges.
Jūsų instinktai gali kuždėti, kad reikėtų pasirinkti žmogų, kuriuo tikrai pasitikite, nes gerbiate jo nuomonę ir žinote, kad jūsų pernelyg skaudžiai neužgaus. Tokius asmenis tikrai galite įtraukti, tačiau pasistenkite į susitikimą pakviesti ir tokį žmogų, kuris su jumis bus visiškai atviras. Itin vertingi yra tie, kurie dirbo su jumis ankstesnėje darbovietėje ir iki šiol su jumis bendrauja.
2. Užduokite du klausimus
Susitikimo pradžioje savo pašnekovui paaiškinkite, kad viskas, ką jis pasakys, liks konfidencialu ir kad jūs renkate nuomones iš daugelio bendradarbių. Tai padės kolegai pasijusti patogiau ir leis atviriau kalbėti. Tuomet paklauskite:
1. Kokia yra bendra kolektyvo nuomonė apie mane?
2. Ką galėčiau daryti kitaip, kad sulaukčiau geresnio vertinimo?
Abu klausimai padės išsiaiškinti bendrą nuomonę apie save darbovietėje, o ne tik tai, ką galvoja prieš jus sėdintis asmuo.
Kolega gali atsakinėti į klausimus, kalbėdamas apie konkrečius dalykus, kuriuos atlikote gerai ar blogai savo darbe ar vykdydamas konkretų projektą. Tai natūralu: daugumoje apklausų jūsų veiksmų konkreti kritika ar pagyros skirtingose situacijose yra vertingesnės negu bendra nuomonė. Tačiau šiuo atveju jums turi rūpėti bendras kolektyvo požiūris. Jei jūsų pašnekovas kalba pernelyg siaurai, K. Hedges pataria sakyti atvirai: „Vertinu tokią nuomonę. Ar galiu pakoreguoti mūsų pokalbio temą ir paklausti, kokia yra bendra nuomonė apie mane kaip vadovą, kolegą, asmenį?“ Toks klausimas turėtų priartinti prie platesnio požiūrio į jus ir padėti išsiaiškinti tai, ko trokštate.
3. Stenkitės išlikti ramūs
Žmonės, kurie su jumis kalbėsis, atidžiai jus stebės ir žiūrės, kaip reaguojate į jų žodžius, pažymi K. Hedges. Jeigu pamatys, kad supykote ar susierzinote, gali sušvelninti savo komentarus ar visai nutylėti neigiamus dalykus. Taigi iš visų jėgų stenkitės nerodyti savo emocijų arba demonstruokite tik palankią reakciją. Kad ir kaip elgsitės, atsispirkite pagundai teisintis ar užginčyti tai, ką sako jūsų pašnekovas. Šiuo metu tik renkate informaciją, kaip jus regi kiti. Jeigu tai yra sunku, tiesiog prisiminkite, kad ne jūs, o kolegos geriau žino, ką kiti žmonės apie jus kalba.
Kai jūsų pašnekovas atsakys į klausimus, nuoširdžiai jam padėkokite. Juk galiausiai jis atlaikė ne itin malonų pokalbį vien tam, kad jums padėtų. Jei tuo momentu giliai širdyje pašnekovui už komentarus nesijausite dėkingas, labai tikėtina, kad po kurio laiko pradėsite vertinti tai, ką išgirdote.
Iki to meto, kai užbaigsite visus penkis susitikimus, iš skirtingų asmenų tikrai būsite išgirdę tokių pačių ar panašių pasisakymų. Būtent į juos reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį ir bandyti keistis. „Išmėginę šį metodą, klientai man sakydavo: „Kodėl niekas to nepasakė anksčiau? Aš juk galiu savo elgesį pakeisti!“ – pažymi K. Hedges.
