„Remiantis tarptautinės apžvalgos „The 2019 Boeing Pilot & Technician Outlook“ duomenimis, ateinantį dešimtmetį vien Europoje trūks 100 tūkst. naujų pilotų. Šią prognozę lemia įvairūs kriterijai – senstanti dabartinių pilotų karta bei pilotų migracija į Azijos žemyną. Tad naujų pilotų poreikis visuomet yra ir išliks po pandemijos laikotarpio“, – teigia J. Rinkauskas.
Vilioja kelionės ir solidus atlyginimas
Anot J. Rinkausko, norinčių patekti į naująją pilotų mokymo programą atsirado daug. Centras gavo 3000 paraiškų iš 30 pasaulio šalių. Šiemet buvo atrinkti 25 būsimi pilotai. „Airhub“ vykdomasis direktorius sako, kad priimti nedidelį skaičių kadetų buvo nuspręsta dėl siekio orientuotis į kokybę, bet ne į kiekybę ir skirti dėmesį kiekvienam studentui individualiai. „Dažniausiai žmonės pasirenka piloto kelią, nes nori dirbti įdomų darbą, kuris leidžia daug keliauti ir pamatyti pasaulio. Kaip pasakė mano pažįstamas pilotas, ši profesija traukia tokius asmenis, kurie nori pusryčius valgyti Tokijuje, o vakarą praleisti jau Paryžiuje“, – juokauja J. Rinkauskas.
Būsimus pilotus vilioja ir siūlomas atlyginimas. Pasak pašnekovo, pabaigus šią studijų programą, pilotų pirma metinė alga sieks apie 35 tūkst. eurų ar daugiau ir kasmet didės. Labiau patyrusių pilotų atlyginimas per metus pakyla iki apie 75 tūkst. eurų, o tapus kapitonu, priklausomai nuo oro linijų, gali svyruoti tarp 120 tūkst. ir net 210 tūkst. eurų.
„Išskirčiau tris kategorijas žmonių, ateinančių mokytis tapti pilotais. Pirmieji – svajojantys apie pilotavimą nuo pat vaikystės ir dėl šeimos finansinės padėties galintys studijuoti iškart po mokyklos. Antrieji – pasirinkę dirbti visai kitus darbus, tačiau sulaukę 30 metų ar daugiau ir galintys patys sau leisti įgyti šią kvalifikaciją. Taip pat yra trečia žmonių grupė – tai norintys tapti pilotais savo malonumui, siekiantys gauti vadinamąją privataus piloto licenciją“, – pasakoja J. Rinkauskas.
Reikalingos asmeninės savybės
Vyras pasakoja, kad nors iki šiol aviacijoje dominavo tik vyrai, pilotavimo kursais pradeda domėtis vis daugiau moterų. „Airhub“ programos būsimų kadetų amžiaus kategorija svyruoja nuo 18 iki 29 metų, o tarp dažniausių tautybių – ispanai, italai, britai, vokiečiai ir olandai. Svarbiausia vaidmenį, pasirenkant būsimuosius pilotus, atlieka asmeninės savybės.
„Esame sukūrę pilotų vertinimo programą, kuri leidžia suprasti, ar žmogus yra tinkamas tapti komercinių lėktuvų pilotu. Tikriname psichologinius ir psichometrinius duomenis, mąstymo greitį, sugebėjimą skaičiuoti bei priimti sprendimus. Bendrai šios profesijos žmonės dažniausiai pasižymi strateginiu mąstymu, apgalvota elgsena, dideliu pasitikėjimu savimi bei atsakomybės jausmu“, – teigia J. Rinkauskas.
Pasak centro vykdomojo direktoriaus, visas pilotų vertinimo programos procesas trunka tris dienas, per kurias susipažįstama su būsimu kadetu. Norintiems patekti į „Airhub“ kadetų programą keliami dideli reikalavimai, studentai priimami surinkę 80 proc. ar aukštesnį konkursinį balą. Tokį aukštą kriterijų mokykla kelia dėl to, kad studentams baigus mokslus, iš karto garantuojama darbo vieta. Tačiau tokių skaičių vyras ragina neišsigąsti – privataus piloto licenciją gali gauti kiekvienas, skirdamas tam šiek tiek daugiau pastangų.
Naujos kartos pilotams – nauji iššūkiai
Naujos kartos pilotai susiduria su kitokiais iššūkiais nei anksčiau skraidę lakūnai. Pavyzdžiui, skaitmenizuotu ir automatizuotu orlaivio valdymu. Todėl būsimam pilotui tenka valdyti didesnį kiekį informacijos. Naujame mokymų centre bus galima rasti visiškai naujus 3 mokomuosius lėktuvus ir skrydžių simuliatorių, kurie šiuo metu yra ne tik aukščiausios kokybės, bet ir naujausi lyginant visos Europos mastu.
„Siekiame būti moderni ir profesionali mokykla. Šiuo metu daug centrų savo skrydžius vykdo iš aerodromų, o ne oro uostų, tačiau juose nėra radijo ryšio, oro erdvė yra nekontroliuojama. Mes pasirinkome savo mokymus organizuoti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Taip nuo pirmos dienos studentas susipažįsta su tikrąja aviacija, erdve, kurioje yra oro navigacija, kontroliuojami skrydžiai, radijo komunikacija. Trumpiau tariant – visa tikra oro uosto virtuvė, kurios reikia realiam piloto darbui“, – pasakoja J. Rinkauskas.
Studijas dažnai apmoka oro linijos
Pasak jo, studentai programos metu yra vertinami išorinių oro linijų paskirtų ekspertų ir dažnu atveju oro linijos sutinka po pirmų metų ar net greičiau perimti studento mokslų finansavimą. Iškart garantuoja darbo vietą. Tokiu atveju stropiausiems kadetams nebereikia mokėti už mokymų programą. „Kadangi esame naujas pilotų ruošimo centras, siekdami atkreipti potencialių klientų dėmesį, pirmajai kadetų kartai pasiūlėme labai konkurencingą studijų kainą. Galutinę studijų kainodarą dar šiuo metu deriname. Įprastai pilotų ruošimo studijos kainuoja nuo 70 iki 140 tūkst. eurų“, – teigia J. Rinkauskas.
Baigęs programą studentas įgyja ATPL komercinio piloto licenciją, kurią turės visą gyvenimą, o su stažu galės kelti ir savo kvalifikaciją. Pačioje programos pabaigoje studentas renkasi lėktuvo tipą, kuriuo norės skraidyti – „Boeing“ arba „Airbus“. Dažniausiai šį sprendimą lemia oro linijos, kuriose pilotas ketina dirbti baigęs kursus.
