„Per gyvenimą turi pasodinti medį“ – vieną iš trijų svarbių žmogaus užduočių primena visiems gerai pažįstamas posakis. Daugelis pasaulio tautų turi panašių frazių. Pavyzdžiui, Kinijoje sakoma, kad sodinantis sodą sodina džiaugsmą. Netgi Lietuvos miestuose prie senesnių daugiabučių dažnai pamatysime darželius. Vis dėlto, „kapstytis žemėje“ ne visi sugeba ar tiesiog neturi, nenori tam skirti laiko.

Šios srities specialistai pastebi, kad poreikis gražinti aplinką auga kasmet. Kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Dubakienė, prieš dešimtmetį pati nusprendusi pakeisti specialybę, pastebi, kad želdininkystė, jos dizainas yra ne tik paklausi specialybė, bet ir turėtų atsidurti pačių sunkiausių penketuke. „Turi būti menininkas, architektas, statybininkas, botanikas ir ekologas viename asmenyje. Be to, privalai viskuo nuolat domėtis ir tobulintis, dažnai keliauti. Šiam darbui ne daug kas pasiruošęs jaunystėje. Kartais tenka išbandyti save skirtingose srityse, kol iki to užaugi“, – pranešime žiniasklaidai sako Gintarė Dubakienė.

Akimirkos iš pamokų mokykloje „Sodžiaus meistrai“
Foto: Organizatorių nuotr.

Pasak jos, apželdinimo kūrėjų, dizainerių yra tikrai nemažai, bet ne kiekvienas geba būti želdintoju. Tai reiškia, kad teks pačiam įgyvendinti įvairius projektus ir juos prižiūrėti. Ne veltui Lietuvoje želdintojai yra paklausūs – ypatingai dabar, kai populiarėja natūralūs želdynai bei dideli gėlynai. Jų dėl augalų įvairovės negali prižiūrėti bet kas, nes tam reikia žinių ir aukštos kvalifikacijos.

Kraštovaizdžio dizainerei teko susidurti su situacija, kai atvažiavusi po metų aplankyti savo projekto, nerado trečdalio augalų, nes juos kažkas palaikė piktžolėmis. „Galbūt todėl želdininkystės rinka kol kas nekonkurencinga, trūksta darbą atliekančių kokybiškai, sąžiningų ir nuoširdžių specialistų. Net gaila, kai matau netinkamai įgyvendintus projektus, kurie vargina. Vargsta ir augalai, ir klientai, o juk mūsų tikslas kurti harmoningą aplinką, sujungiančią žmogų su greta esančia gamta“, – teigia G. Dubakienė.

Kertinis žodis – natūralumas

Jai pritaria ir Laura Baronaitė, tik šiemet pabaigusi profesinės mokyklos „Sodžiaus meistrai“ studijas ir kartu su kurso drauge įkūrusi savo želdinimo įmonę. Pasak jos, norint rūpintis dekoratyviaisiais želdynais, reikia perprasti žmogaus ir gamtos poreikius.

Komandos „Augalinga“ sukurti pokyčiai
Foto: Organizatorių nuotr.

„Kertinis žodis čia yra natūralumas. Man pačiai natūraliai atėjo noras dirbti su augalais, nors prieš tai išbandžiau ne vieną profesiją. Taip pat natūraliai kilo ir mūsų verslo idėja, kurią pavadinome „Augalinga“. Net klientai dabar atsiranda visiškai natūraliai, be reklamos, tik per rekomendacijas. Viskas taip gyva, patinka lankstumas, dinamika, o žemėtos rankos – vienas malonumas“, – pasakoja L. Baronaitė.

Kalbėdama apie želdintojų profesijos užkulisius, ji pastebi, kad tai nėra fiziškai lengvas darbas. Ar tektų prieš sezoną atnaujinti želdyną, ar nuo nulio sukurti veją, sodą, gyvatvores – viskas reikalauja didelių pastangų. Reikia tausoti nugarą, sąnarius, tačiau viską atperka buvimas gamtoje, darbas su augalais ir rezultatas, kuris gali pergyventi net tave patį.

Komandos „Augalinga“ sukurti pokyčiai
Foto: Organizatorių nuotr.

Svarbiausia atrasti vietos dvasią

Želdintojus ruošianti aplinkotvarkos specialistė ir botanikė Dalia Bastienė iš mokymų pusės atkreipia dėmesį, kad svarbu paruošti žmones taip, kad jie sugebėtų sodą ar dekoratyviąją aplinką pasodinti ir prižiūrėti suprasdami, jog tai sudėtingas organizmas. „Tvaraus želdinimo“ mokytoja tai vadina vietos dvasia, kurią sudaro vietos gamta – mūsų klimatas, saulė, dirvožemiai ir net smulkiausi mikroorganizmai.

Akimirkos iš pamokų mokykloje „Sodžiaus meistrai“
Foto: Organizatorių nuotr.

„Atsakingas aplinkos tvarkymas arba tvarus želdinimas yra paremtas natūralios gamtos sąlygomis, kai atkuriama tokia augalų kompozicija, kuri darniai įsilieja į kraštovaizdį, kai augalai parenkami prisitaikę mūsų sąlygoms, kai panaudojame mažiau resursų, prižiūrėdami, karpydami, specialiai gerindami tą aplinką ar ją tręšdami.

Reikia rasti bendrą kalbą, susidraugauti ir netgi pasinaudoti mus supančia bei tvarkoma aplinka. Nereikia skubėti visko išlyginti iki lygut lygutėlio kilimo. Taip net galime sutaupyti lėšų, darbo ir išgauti unikalią vietos dvasią“, – sako amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ mokytoja.

Akimirkos iš pamokų mokykloje „Sodžiaus meistrai“
Foto: Organizatorių nuotr.

Jos manymu, želdintojo specialybė yra įvairi ir dinamiška, nes augalų pasaulis neaprėpiamas, o kiekvienas žmogus toks pat unikalus kaip ir jo sodo dvasia. Todėl bet kuris asmuo, prijaučiantis gamtiškam gyvenimui, čia gali rasi savo profesinę nišą: dirbti dauginimo ir skiepijimo sektoriuje, kurti savo medelyną-augalyną, gražinti miesto erdves ar privačius sklypus, užsiimti tik vejomis, specializuotis genėjime arba kurti želdinių kompozicijas.

Ketinantiems ar dar svarstantiems keisti profesiją visos kraštovaizdžio specialistės visų pirma linki išdrįsti tai padaryti. Pirmas žingsnis atrodo pats baisiausias, tačiau žinių bagažas bei gyvenimiškos patirtys, kuriuos atsinešama, nebus prarasti šiame darbe, nes želdininkystėje vienaip ar kitaip galima pritaikyti viską ir nusiteikti tobulėti visam gyvenimui.