Tyrimo „Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga? Požiūris, patrauklumas, pasirinkimas“, skirto nagrinėti dešimtos, dvyliktos klasių moksleivių ir jų tėvų požiūrį į aukštąjį ir profesinį išsilavinimą, rezultatai parodė, kad įgyti širdžiai mielą specialybę daugumai dvyliktokų yra svarbiau, negu rinktis studijas, ateityje užtikrinsiančias materialinę gerovę.
Pinigai svarbesni tik vienam iš penkių dvyliktokų. Tuo metu specialybės patrauklumui didesnę svarbą teikia 67 proc. abiturientų. Panašias nuostatas savo atžalų atžvilgiu puoselėja ir tėvai – dviem trečdaliams jų svarbiau, kad vaikas rinktųsi patinkančias studijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Paklausti apie būsimos karjeros, baigus studijas, planus, moksleiviai laikosi tos pačios nuomonės – dirbti patinkantį darbą 57 proc. dvyliktokų yra svarbiau negu geriau apmokamą. Priešingos pozicijos laikosi ketvirtadalis dvyliktokų ir tik vienas iš penkių tėvų.
Pataria mąstyti kritiškai
„Sėkmė profesiniame gyvenime priklauso nuo daugelio aspektų, ir studijų pasirinkimas – tik vienas iš jų. Turime aibę pavyzdžių, kai prestižinėmis laikytų studijų absolventams įsitvirtinti darbo rinkoje sudėtinga – užtrunka darbo paieškos, dirbama už minimalų atlygį. Kita vertus, matome ir geruosius pavyzdžius tų, kurie pasirinko populiarumo paraštėse atsidūrusias studijas, tačiau jų motyvacija, noras nuolat tobulėti ir sunkiai dirbti leido pasiekti karjeros aukštumų. Todėl labai svarbu nuoširdžiai mėgti sritį, su kuria planuojama sieti ateitį“, – sako Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitikas Gintautas Jakštas.
Specialistas atkreipia dėmesį ir į rizikas, susijusias su studijų pasirinkimo procesu. „Aukštosios mokyklos, siekdamos pritraukti studentus, visada pabrėš absolventų sėkmės atvejus, tikins apie perspektyvią ateitį po studijų. Kadangi daugelis stojančiųjų nėra sau atsakę, kuo norėtų būti, tad reklamoms ir stereotipams pasiduoda lengviau“, – nurodo G. Jakštas. Norint šią riziką suvaldyti, analitiko teigimu, studijas besirenkantys abiturientai turėtų kritiškai įvertinti juos pasiekiančią informaciją, atidžiai nagrinėti statistiką – kokia dalis baigusiųjų studijas įsidarbina, kokia dalis jų dirba pagal kvalifikaciją, kiek uždirba po studijų baigimo.
Neįvertinama profesinio orientavimo svarba
Karjeros analitiko teigimu, padėti apsispręsti dėl būsimų studijų ir karjeros trajektorijos gali vienas klausimas. „Svarstantiems, kur stoti, moksleiviams rekomenduočiau savęs paklausti, ką jie norėtų veikti beveik kiekvieną dieną. Deja, atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas – dalis jo tebeieško ir po 10 darbo rinkoje praleistų metų. Visgi verta apie jį pradėti galvoti kuo anksčiau“, – nurodo STRATA analitikas.
Pašnekovo įžvalgą pagrindžia ir tyrimo duomenys. Būsimos karjeros viziją turi tik kas trečias dvyliktokas, likusieji – dvejoja arba dar nežino, kokį darbą norėtų dirbti ateityje. Pastebima, kad dažniau dėl būsimos profesijos yra apsisprendę moksleiviai, palankiau vertinantys profesinio orientavimo paslaugų kokybę. Visgi, kaip pastebi G. Jakštas, profesinio orientavimo sistema Lietuvoje praktiškai neveikia.
„Vieno moksleivio profesiniam orientavimui Lietuvoje skiriam 1,1 Eur per metus. Todėl nieko keisto, kad priimdami sprendimą dėl būsimų studijų jaunuoliai verčiau kliaunasi ne savo gabumų, pomėgių ir karjeros perspektyvų analize, o formuojamais lūkesčiais ir madomis“, – sako G. Jakštas. Analitiko teigimu, mažai informuotų sprendimų pasekmės atsiskleidžia jau pradėjus studijuoti – susiduriama su gebėjimų ir motyvacijos baigti studijas stygiumi. Šias problemas spręsti, pasak G. Jakšto, galėtų kokybiškai veikianti profesinio orientavimo sistema, kuri supažindintų moksleivius su skirtingų specialybių atveriamomis karjeros galimybėmis.
Apklausoje dalyvavo 935 dešimtokai, 667 dvyliktokai ir 409 jų tėvai ar globėjai. Tyrimą ir jo rezultatus galite rasti čia.
