„Dažniausia santykių problema, su kuria susiduria ilgą laiką kartu gyvenančios poros, yra pernelyg didelis susitapatinimas arba priešingai – susvetimėjimas. Todėl darbas kartu gali būti būdu vienas nuo kito neatitolti. Ne vienas tyrimas parodė, kad po vienu stogu dirbančios poros jaučia stipresnį tarpusavio ryšį, turi daugiau temų pokalbiams. Bendromis jėgomis išspręstos problemos, įveikti iššūkiai, sukelia pasitenkinimo jausmą, išaugina partnerių vertę vienas kito akyse. Duoda šeimai tvirtumo“, – darbo kartu privalumus vardija L. Rimkutė.
Kaune nedidelį, bet sėkminga verslą sukūrę Laima ir Donatas bendru darbu patenkinti. „Dirbame kartu jau 8 metus. Matome tik pliusus. Papildome vienas kitą. Aš labiau linkusi rizikuoti, o jis – konservatyvesnis. Taip pavyksta išlaikyti aukso viduriuką. Būna pašnekam, kaip gerai, kad dirbame viename biure, tai bent matomės. Nes priešingu atveju, susitiktume tik vėlai vakare“, – pasakoja Laima.
Donatas yra įmonės direktorius, o Laima – akcininkė ir yra atsakinga iš atskirą sritį. Moteris sako, kad vyras į jos kasdienius darbo reikalus nesikiša. „Tariamės tik tada, kai iškyla problemų, todėl trinties, nesutarimų darbe nekyla. Tiesa, kartais pasitaiko, kad vyras dėl ko nors pykteli ir pagraso, kad išeis iš darbo, nes čia mano įmonė. Tada aš jam atkertu, kad čia jo įmonė, kad tai jis yra direktorius ir aš išeisiu. Bet ties šituo sakiniu viskas ir baigiasi, – šypsosi Laima. Bet toks pokalbis vyksta namuose, tikrai ne viešai prie kolegų. Apie darbą namuose kalbamės dažnai, bet problemos tame nematome.“
Laima sako, kad darbas kartu su vyru jos visiškai nevargina ir jiedu vienas kitam nenusibosta. „Visiems palinkėčiau kartu dirbti. Ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kai laisvalaikio turime tiek mažai.“
Rita ir Gražvydas Birštone turi savo papuošalų parduotuvę. Nors jiedu kartu dirba vos 1,5 metų, Rita sprendimu labai patenkinta. Jos vyras gamina detales iš betono, o moteris atsakinga už papuošalo pabaigimą. Gražvydo dirbtuvės yra parduotuvėje, o Rita turi darbo erdvę namuose.
Savaitgaliais pora parduotuvėje dirba pakaitomis: kol vienas bendrauja su klientais, kitas leidžia laiką su vaikais (jiedu augina du mažamečius sūnus). „Palyginti, kai dirbau viena, dabar tikrai lengviau. Galiu pasitarti, ypač dėl techninių reikalų, kuriuos mažiau išmanau. O trinties tarp mūsų nėra, nes vienoje patalpoje retai būname“, – sako Rita. Moteris atvira: „Darbe esu individualistė, neįsivaizdavau, kad galėčiau su kuo nors dirbti, bet kol kas su Gražvydu mums sekasi puikiai“.
Labai svarbu, ar sutinka charakteriai
„Labai gerai, kai sutampa poros charakteriai, vertybės, požiūris į darbą ir laisvalaikį. Tačiau daugeliu atvejų šeimas sukuria skirtingi žmonės. Sakoma, priešingybės traukia. Taip yra todėl, kad rinkdamiesi partnerį, ieškome tų savybių, kurių neturime, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau harmonijos. Žinau ne vieną porą, kurie kūrė šeimos verslą kupini gerų ketinimų, svajonių apie sėkmę ir bendrą labą. Vis dėlto, bėgant laikui suprato, kad dirbti kartu yra labai sudėtinga. Tai žmonai atrodydavo, kad vyras kažką daro per lėtai, tai vyrui, kad žmona pinigus leidžia ne tam, kam iš tiesų reikia ar panašiai. Nepasitenkinimas darbe virsdavo nepasitenkinimu namuose. Vienas prie kito imdavo dažniau kabinėtis, erzintis. Daugėjo konfliktų. Ir visa tai vyko iš esmės ne todėl, kad kažkuris iš jų kažką blogai daro, bet todėl, kad jų supratimas, kas yra darbas, kaip, kiek reikia dirbti yra kitokie. O kur dar minėtos skirtingos charakterio savybės! Jau buityje nėra lengva su šiais skirtumais tvarkytis, o kai dar tenka ir darbe…“, – kalba verslo konsultantė.
Kita problema, su kuria susiduria kai kurios kartu dirbančios poros yra suardytas balansas tarp darbo, šeimos ir asmeninio gyvenimo. Namuose prie vakarienės stalo diskutuojama apie darbą, per atostogas – apie darbą. Tarp sutuoktinių gali išnykti kitokios pokalbių temos, visi planai, atostogos sukasi vien apie darbinę veiklą. „Kartais nutinka taip, kad darbas praryja visą poros asmeninį gyvenimą, interesus“, – sako L. Rimkutė. Ir pamini, kokia liūdna pasekmė gali tai lydėti. „Būna, kad gyvenimo antroje pusėje žmonės prabyla apie tai, jog nejaučia pasitenkinimo savo gyvenimu, nors iš esmės jiems nieko netrūksta. Dažnai tai būna susiję su tuo, kad jie nugyveno ne savo, o partnerio gyvenimą. Ypač dažnai tai nutinka, kai šeima turi bendrą verslą. Jei tik vienas iš partnerių yra menkesnės savivertės, linkęs prisitaikyti, jis tiesiog daro tai, kas svarbu, patinka, priimtina jo antrajai pusei. O apie savo norus, poreikius negalvoja“, – kalba psichologė.
Patarimai, nusprendusiems kartu dirbti:
• Stiprinkite pasitikėjimą savimi. Turėkite atskirus hobius, pomėgius. Nepraraskite savo tapatybės;
• jeigu jaučiate, kad reikia, nusistatykite taisykles, kad, pavyzdžiui, per vakarienę ar atostogas apie darbą nekalbėsite;
• susitaikykite su tuo, kad kartais susidursite su finansiniais sunkumais. Kai taip nutiks, užuot kaltinę vienas kitą, tarkitės, kaip juos išspręsti;
• darbe viešai vienas kito nekritikuokite, nemoralizuokite, elkitės dalykiškai. Taip kaip su bet kuriuo kolega;
• aiškiai apsibrėžkite už ką kiekvienas esate atsakingas ir „nesikiškite į partnerio daržą“. Sėkmingo komandinio darbo esmė – aiškiai paskirstyti darbai;
• turėkite galvoje, kad nors teoriškai susitarti galite, praktiškai ne visuomet tų susitarimų pavyks laikytis. Tai yra normalu;
• Neturėkite vilčių, kad kitą žmogų pakeisite. Keistis galite tik patys.
Kai vieno pareigos aukštesnės
Jeigu dirbate ne šeimos versle, abu esate samdomi darbuotojai, psichologė sako, kad didžiausi iššūkiai yra nekonfliktuoti dėl asmeninių priežasčių ir netaikyti išskirtinių sąlygų savo antrajai pusei. Taip pat suprasti, kad direktorius darbe nėra „direktorius“ namuose.
„Svarbu, kad kolektyvui neatrodytų, jog boso (-ės) vyras ar žmona gauna privilegijų. Jam ar jai keliami mažesni reikalavimai, daromos nuolaidos ir pan. Žmonės labai jautrūs neteisybei. Jeigu jie jaus, kad vadovo elgesys nėra sąžiningas, bus mažiau motyvuoti, įsitraukę į darbus, prastės jų pasiekimai. Tai įmonei gali labai brangiai kainuoti. Kitas dalykas, labai svarbu išmokti išspręsti asmeninius konfliktus namuose. Rūpintis, kad nei vienas, nei kitas neturėtų neišsakytų nuoskaudų, kitaip smulkus nesutarimas darbe gali virsti didžiuliu sprogimu, kuriame dalyvaus visi kolegos“, – mano L. Rimkutė.
Jei dirbti kartu nepavyksta
Jei matote, kad sklandžiai dirbti kartu nepavyksta ir tai kenkia jūsų santykiams, psichologė mato dvi išeitis. Pirmoji – keistis, derintis prie savo žmogaus pačiam. „Dažnas tiek į šeimą, tiek į verslą ateiname su mintimi, kad „sutvarkysime“, patobulinsime, pakeisime kitą žmogų. Kai nepavyksta, nusiviliame, susipykstame, išsiskiriame. Tiesa tokia, kad pakeisti kitą turime labai mažai galios. Galime pasikeisti tik patys“, – sako L. Rimkutė.
Jei pajutote, kad pačiam keistis nepavyksta, kita išeitis – vienam iš poros atsitraukti. „Tegul vienas lieka akcininku, susiranda kitą veiklą, o kitas vysto šeimos verslą“, – kalba moteris.
Čia psichologė prisimena Danijos mokslininkų atliktą tyrimą. Jo rezultatai skelbė, šeimos tvarumas nepriklauso nuo to ar pora kartu dirba, ar ne. Nepastebėta, kad tai lemtų dažnesnes skyrybas, vaikų skaičių ar bendrą pasitenkinimą santuoka. „Matyt, daugiausia priklauso nuo to, kaip kiekvienai konkrečiai porai pavyks atrasti sau geriausiai tinkantį gyvenimo modelį. Svarbiausia žiūrėti, kas geriausia jums patiems“, – pokalbį baigia L. Rimkutė.
