Kokius iššūkius kompanijoms kelia darbas iš namų ir kaip vadovams į biurus sugrąžinti žmones? Nuomone šiuo klausimu dalijasi dr. Audronė Nakrošienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų MBA programos direktorė.
Darbuotojai – kaip atskiros bendrovės
Keliems mėnesiams namuose užsidaryti privertęs karantinas ne vienam darbuotojui padėjo atrasti nuotolinio darbo pranašumus: žmonės suprato, kad tokia darbo specifika leidžia patogiai susiplanuoti dieną bei produktyviai išnaudoti anksčiau eismo spūstyse praleistas valandas. Tad augo darbuotojų našumas ir efektyvumas, o tuo pačiu keitėsi jų požiūris į darbą. Pastangas dėl organizacijos gerovės ir aukštesnio tikslo siekimo pakeitė individualių laimėjimų poreikis. Žmonės pametė bendrą kompanijos viziją ir pradėjo veikti tarsi atskiri uab‘ai. Tačiau karantino metu nykti pradėjusi bendra organizacijos vienybė ir dvasia yra kertinis aspektas reikalingas konkurencingumui išlaikyti ir sėkmei pasiekti.
Visą laiką dirbant iš namų stipriai mažėja ne tik komandiškumas, tačiau ir pasidalijimas patirtimi, kuri labai svarbi asmeniniam darbuotojo augimui bei tobulėjimui. Nustojus garsiai šnekėti apie patiriamus iššūkius, dingo komandinis problemų sprendimas, tad darbuotojui jaustis organizacijos dalimi pasidarė vis sunkiau.
Pavyzdį turi rodyti vadovas
Tad kyla klausimas, kaip sugrąžinti darbuotojus į biurą? Šiandien žmogus nebenori grįžti į biurą, nes atradęs nuotolinio darbo privalumus, pamatęs savo galimybes ir išaugusį produktyvumą, ėmė nebematyti tame prasmės. Tad vadovo užduotis – padėti ją atrasti iš naujo.
Tyrimai rodo, kad siekiant įgyvendinti šį tikslą pirmiausia būtina užtikrinti, kad į biurą fiziškai sugrįžtų kompanijos vadovas su visa vadovų komanda. Lyderis diktuoja kultūrinį aspektą, todėl jis savo pavyzdžiu turi rodyti buvimo biure svarbą. Tad fiziškai į patalpas negrįžus vadovui, darbuotojų susigrąžinti tikrai nepavyks.
Kitas svarbus aspektas – vadovai turi tapti influenceriais. Jie turi parodyti, kad biure būti yra ir vertinga, ir smagu. Todėl vidiniai bei išoriniai organizacijos kanalai turi būti išnaudojami pasidalinimui patirtimi, nuveiktais darbais, bendromis veiklomis. Taip ne viena įmonė bando sukurti „baimės praleisti ir pražiopsoti“ tam tikrus svarbius įvykius jausmą.
Didelis dėmesys privalo būti skiriamas ir organizuojamų susitikimų turiniui, mat darbuotojai tapo itin reiklūs ir ėmė reikalauti efektyvumo. Jie turi būti trumpi ir produktyvūs, mat kitu atveju vadovas neturėtų nustebti išgirdęs nepatenkintų darbuotojų replikas apie laiko gaišimą. Susitikimai privalo būti prasmingi, o jų metu darbuotojas turi pajusti, jog gautos užduotys yra gerai apgalvotos, įdomios ir padedančios jam tobulėti. Susitikimai turi skatinti komandiškumą, pasidalinimą patirtimi, kilusiais iššūkiais ar kitomis neįprastomis situacijomis, o jam pasibaigus, darbuotojas turi jausti susitikimo vertę.
Svarbu – teisingumas
Daugelis organizacijų nebemato prasmės, o kartais ir galimybių, visiškai susigrąžinti darbuotojus į biurą. Tačiau prisitaikant prie naujos realybės kompanijoms tenka susidurti su specifiniais iššūkiais – tokiais, kaip organizacinis teisingumas. Tai reiškia, kad vadovai turi nuspręsti, kokiu principu toliau organizuoti darbą, kokie skyriai ir kaip dažnai gali dirbti iš namų, kaip smarkiai turi būti formalizuotas nuotolinio darbo aprašas. Ir tai padaryti užtikrinant, kad nė vienas darbuotojas nesijaustų nuskriaustas, nepavydėtų kolegai, galinčiam iš namų dirbti dažniau (šiandien nuotolinis darbas laikomas papildoma verte). Skirstydamas laiką, kurį galima dirbti iš namų, vadovas turi labai aiškiai ir skaidriai komunikuoti, dėl kokių priežasčių vieni komandos nariai tai gali daryti dažniau nei kiti, jis turi aiškiai bei argumentuotai išdėstyti priežastis, nes kitu atveju tokia situacija gali didinti takoskyrą tarp komandos narių ir kelti priešiškumą.
Beje, dar vienas svarbus su nuotoliniu darbu susijęs aspektas – dirbti iš namų dažniausiai išleidžiami darbuotojai, kuriais vadovai pasitiki labiau, tačiau kaip rodo tyrimai, daugiau galimybių kilti karjeros laiptais bei gauti didesnį atlyginimą turi tie, kuriuos lyderis dažniau mato biure.
Tad panašu, kad karantino atnešti pokyčiai ilgam įsitvirtins darbo aplinkoje. Todėl nenorintys iškristi iš žaidimo, turi į juos reaguoti, keistis, o svarbiausia, turėti žinių, kaip tai daryti.
