Darbo pokalbio metu svarbu ne tik ateiti laiku, tvarkingai atrodyti, žinoti apie kompaniją, į kurią kandidatuojama, tačiau ir tinkamai save pristatyti. Svarbu ne tik, kas sakoma, tačiau ir kaip sakoma. Tonas, intonacija, pagarba darbdaviui, greta jo sėdintiems kolegoms bei atrankų specialistams daug pasako apie kandidatą, neretai atveria kelią į tolimesnį atrankų etapą arba jį užkerta.
Kaip pranešime žiniasklaidai sako „CV-Online“ marketingo vadovė R. Karavaitienė, ne vienas kandidatas buvo atmestas dėl nemandagaus elgesio, persūdytos kalbos, familiarumo ar nepagarbių juokelių. Neretai atsisveikinama ir su kandidatu, kuris pokalbį pradeda nuo pagyrų sau, savo išsilavinimui, tačiau tylinčiam apie savo pasiekimus, nuveiktus darbus, įgyvendintus projektus.
„Protingieji kalba apie tai, ką jie moka, ką nuveikė, kaip elgtųsi vienoje ar kitoje situacijoje, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kaip juos išsprendė. Laimi tie, kurie nesipuikuoja apie tai, ką gero yra nuveikę profesinėje srityje, nes rezultatai kalba patys už save. Daugiausia galimybių gauti norimą poziciją turi tie, kurie yra pagarbūs, mandagiai atsakinėja į klausimus, valdo stresą, verbalinę bei neverbalinę kalbą, išlaiko pagarbą, bet tuo pačiu sugeba parodyti pasitikėjimą savimi ir savo galimybėmis“, – sako R. Karavaitienė.
Svarbu noras mokytis
R. Karavaitienė pastebi tendenciją, kad save darbo pokalbio metu geriau pristatyti sekasi aukštesnį išsilavinimo laipsnį turintiems kandidatams – kuo žmogus labiau išsilavinęs, tuo jis labiau pasitiki savimi, geriau suvokia savo vertę darbo rinkoje, tvirčiau derasi dėl darbo užmokesčio.
„Darbdavys magistro ar dar aukštesnį laipsnį prilygina kokybės ženklui, o kandidatui į vieną ar kitą darbo poziciją prideda daugiau pasitikėjimo savimi. Kuo aukštesnį išsilavinimą žmogus turi, tuo jis jaučiasi drąsiau, saugiau, kandidatuoja į aukštesnes pozicijas, užtikrintai kalba apie atlyginimą ir jo dydį“, – sako R. Karavaitienė.
„CV-Online“ atstovė pabrėžia, kad ieškodami sau tinkamo darbuotojo darbdaviai vertina ne tik išsilavinimą, tačiau ir darbo patirtį. Darbdaviams svarbios šios dvi dedamosios.
Be minėtų reikalavimų darbdaviai taip pat vertina kandidato kompiuterinį raštingumą, užsienio kalbų žinias. Svarbūs tokie įgūdžiai kaip: komunikabilumas, bendradarbiavimas, iniciatyvumas ir pozityvumas, kritinis, analitinis mąstymas, gebėjimas nuolat tobulėti, mokytis. Jeigu kandidatas neturi vieno ar kito gebėjimo, darbdaviai vertina motyvaciją mokytis bei sužinoti naujų dalykų. Jau nepakanka būti siauros specializacijos darbuotoju, todėl, anot R. Karavaitienės, darbdaviai vis intensyviau ieško visą gyvenimą mokytis norinčių darbuotojų.
Keli diplomai taps norma?
R. Karavaitienė pastebi, kad atsiranda vis daugiau kandidatų, kurie turi du skirtingų sričių aukštuosius išsilavinimus. Tiksliuosius mokslus baigę žmonės neretai vėliau renkasi socialinius mokslus, inžinerijos mokslus baigę kandidatai, magistro laipsnio siekia vadybos srityje, o darbdaviai, pasak jos, tai itin vertina.
„Bakalauro ir magistrantūros studijos neretai skiriasi 180 laipsnių kampu, jos dažnai būna viena kitai netgi priešingos, tačiau rinkoje toks išsilavinimas turi labai didelę vertę. Tokią skirtingų mokslų kombinaciją dažniausiai nusprendžia turėti vyresni žmonės, kurie po bakalauro studijų neskuba iš karto siekti magistro laipsnio, tačiau kurį laiką savo žinias bando įtvirtinti praktiškai, pamato, ko jiems trūksta, galbūt supranta, kad juos domina kita sritis ir tuomet grįžta atgal į aukštąsias mokyklas užpildyti spragų ar sužinoti naujų dalykų“, – situaciją komentuoja R. Karavaitienė.
Siauros specializacijos nebenori ir studentai
Tokią tendenciją pastebi ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas. Pasak jo, sprendimas derinti savo studijas iš dviejų skirtingų sričių jau nebestebina, nes patys studentai supranta tokio išsilavinimo vertę darbo rinkoje. Naujoji karta darosi nuovokesnė, nebenori apsiriboti siaura specializacija, todėl planuoja savo karjerą ir plečia sričių spektrą, kuriose galėtų veikti, būti geidžiamais specialistais ir augti kaip vadovai.
„Į universitetą grįžtama norint gilinti turimas ir siekiant naujų žinių. Matome magistro studijų vertę, tikime, kad kokybiškas mokslas yra investicija ir norime jau dabar suteikti galimybę studijuoti be išankstinių investicijų. Mokėti tik tada, kai išsilavinimas duos rezultatą, todėl pradėjome pilotinį projektą „Accelerate“ ir studijuojantiems magistrantūroje siūlysime mokėti už mokslus tik tada, kai absolventas uždirbs daugiau nei šalies vidurkis. Jeigu per penkerius metus ISM absolventui visgi nepavyks padaryti karjeros, universiteto investuotų pinigų į išsilavinimą jam grąžinti nereikės“, – sako dr. D. Misiūnas.
