„Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys pasakoja, kuriose srityse, karantinui pasibaigus, galime tikėtis pozityvių pokyčių.

E. paslaugų šuolis

Didžiausias žmonijos istorijoje nuotolinio darbo, mokslo ir laisvalaikio eksperimentas vos per mėnesį leido padaryti šuolį internetinės prekybos ir kitiems sektoriams. Balandžio viduryje „Versli Lietuva“ skaičiavo šalyje 830 elektroninių parduotuvių, iš kurių apie 10 proc. atidarytos vien karantino laikotarpiu. Įdomu, jog stebimas ne tik prekių, tačiau ir paslaugų pardavimo augimas.

Tiesa, dar iki karantino Lietuva atrodė neblogai – apyvartos, kurią mūsų šalies įmonės gauna iš e. prekybos, dalis, 2019 metais sudarė 14 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 6 vietą visoje ES, kur vidurkis siekia 10 proc. ES vidurkį lenkiame ir pagal internetu prekiaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalį – tą daro net 21 proc. Lietuvos įmonių, kai 27 šalių bendrijos vidurkis siekia tik 17 proc.

„Vis tik daliai verslo ėjimas į e. prekybą tapo paskutinės minutės gelbėjimosi ratu, o ilgalaike prasme e. prekybos vystymuisi epidemija apskritai bus nemažas postūmis. Mūsų pačių prekių ir paslaugų prekyba e. kanale rodo, kad pamažu atsidarant fizinėms parduotuvėms, aktyviai dirbant e. prekybos lygis gal ir pakris karantinui pasibaigus, tačiau vis tiek išliks gerokai aukštesniame lygyje, nei iki tol. Tiesiog karantinas pagreitino ir taip iki šiol augusią e. prekybą, o tai yra didžiulė vertė klientams, nes mėgstamas paslaugas ir prekes jie gali įsigyti įvairesniais kanalais. Taip pat tai ir galimybė verslui labiau diversifikuoti pardavimo kanalus, didinti jų efektyvumą, juos tobulinti“, – pranešime žiniasklaidai teigia P. Kuisys.

Pranas Kuisys
Foto: Organizatorių nuotr.

Anot jo, „karantinas bent jau mums parodė, kad iki šiol nepakankamai vertinome, jog per e. kanalus galime parduoti gana didelius kiekius ne tik prekių, bet ir paslaugų. Štai dėl ko šis kanalas turėtų būti labiau laikomas hibridiniu, kai sąveikauja e. pardavimai, pardavimai telefonu bei fizinės parduotuvės.“

P. Kuisys įsitikinęs, jog intensyvėjant elektroninei prekybai, vystantis e. kanalų ekosistemai, toliau augs elektroninių paslaugų pasiūla, o žmonės reikalaus daugiau paslaugų internete. Kartu tai ir galimybė skaitmenizacijos sprendimus siūlančioms Lietuvos bendrovėms, nes atsiveria ir platesnės rinkos, ir galimybės klientams pasiūlyti geresnę paslaugų kainą.

Vadybinis ir mąstymo lūžis

„Analogiška tendencija palies ir darbdavius. Lieka mažai abejonių, kad pasibaigus karantinui grįšime į įprastas darbo vėžes. Juk dalis darbuotojų, kurių darbo rezultatams nereikalingas nuolatinis – fizinis bendradarbiavimas ar tiesioginis kontaktas, pavyzdžiui, IT ir kitų sričių specialistai, gali norėti darbą tęsti nuotoliniu būdu. Vien dėl šios priežasties karantinas lems ne tik technologinio raštingumo augimą, tačiau ir vadybinį lūžį – turėsime šiek tiek kitaip ir mąstyti, ir dirbti, ir vadovauti“, – prognozuoja P. Kuisys.

Geriausi darbdaviai ir taip labai daug investuojantys į darbuotojų gerovę bei ieškantys būdų prisitaikyti prie darbuotojų poreikių, atsižvelgs į siekį dirbti iš bet kurios pasirinktos vietos. Nuotolinis darbas gali tapti naujos darbo kultūros higiena Lietuvoje, kur interneto prieigą jau turi 82 proc. namų ūkių.

„Karantino metu pamatėme, kad dalis funkcijų, ypač administracinių, savo darbus iš namų atlieka taip pat efektyviai, kaip ir biure. Taigi nusprendėme ir po karantino tęsti šią praktiką, kur tam tikrų funkcijų darbuotojai kiekvieną penktadienį nuo šiol galės dirbti iš namų“, – pasakoja P. Kuisys.

Vadovas pastebi, kad karantino metu sumažėjo susirinkimų skaičius ir jų trukmė.

„Akivaizdu, kad dalis susirinkimų labiau informacinio pobūdžio, kur kitos formos – veiksmingesnės. Taip pat dalis susirinkimų yra daugiau vadybos noro „pasitikrinti“, gauti papildomą pritarimą sprendimams ar pasirinktiems veiksmams, ką vėlgi neretai galima padaryti efektyviau. Taip pat ir nuotoliniu būdu organizuojami susirinkimai trunka bent 20 proc. trumpiau. Tiesiog kai žmonės nesėdi vienoje erdvėje, susirinkimo temos esmei skiriame daugiau dėmesio, mažiau krypstame į šalutines temas, neaktualias detales ir pan. Akivaizdu, jog ir pačių susirinkimų gali būti mažiau, o šie – organizuojami efektyviau. Tad „Bitėje“ sutarėme, kad penktadieniais visi susirinkimai nuo šiol vyks tik naudojant e. įrankius, o maksimali susirinkimo trukmė bus iki 45 minučių“, – pasakoja P. Kuisys.

Žinoma, pokyčiai nebus absoliutūs – dalis profesijų privalės ir toliau eiti į biurą, fizinius pardavimo taškus, pas klientus, dalis susirinkimų ir toliau vyks gyvai, o kartais truks ir ilgiau nei valandą. Vis tik darbo būdų įvairovė suteiks daugiau lankstumo skirtingus poreikius turintiems darbuotojams. Ilgainiui griežtas kai kurių įmonių reikalavimas dirbti prie savo biuro stalo atrodys tokia pati neefektyvi seniena, kaip liepimas pasižymėti laikrodyje tikslią atėjimo į darbą minutę.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Adobe Stock

Karantino „eksperimentas“, leidęs išbandyti nuotolinio rezultato siekimo, nuotolinio vadovavimo, nuotolinės vertės kūrimo būdus, gali pamatyti, kad tai ne tik įmanoma, bet ir pakankamai efektyvu. Tas ypač aktualu ne tik kaštus planuojančiam verslui ekonominio neapibrėžtumo laikmečiu, tačiau ir viešajam sektoriui. Augantis efektyvumas galėtų būti puikus postūmis naudojamų patalpų ploto mažinimui, elektros suvartojimo ir kuro taupymui, o kai kuriuose sektoriuose ir stagnuojančiam atlyginimų augimui.

Augantis kibernetinio saugumo lygis

Viena sričių, kurios problemas išryškino pandemija – kibernetinis saugumas. Vien 2018 m. 62 proc. įmonių visame pasaulyje susidūrė su „fišingo“, socialinės inžinerijos ir kitomis atakomis. Naudojimasis žinomų įmonių, taip pat ir mūsų, vardu, viliojant žmonių duomenis ir pinigus yra tapęs liūdna elektroninės erdvės higiena. Nors Lietuvoje tą įvertinti – sunku, kibernetiniai nusikaltimai verslui visame pasaulyje vien pernai galėjo kainuoti apie 2 trilijonus dolerių.

Pasak su šia sritimi taip pat dirbančios įmonės vadovo, reikia pripažinti, kad iki šiol kibernetiniam saugumui ne visuomet buvo skiriamas tinkamas dėmesys. Bene labiausiai pažeidžiamos smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės, dažnai neturinčios galimybių be specialisto pagalbos tinkamai pasiruošti galimoms atakoms.

Dabar, kai darbo vietos samprata atsieta nuo fizinės lokacijos, būtinybė investuoti į kibernetinį saugumą – auga. Ir galime tikėtis, jog tiesioginė to pasekmė bus kylantis verslo ir valstybės sektoriaus susidomėjimas IT saugumo sprendimais. Tai yra galimybė informacinių ryšių sektoriui Lietuvoje, kuris jau šiandien yra puikiai išsivystęs ir kur sukuriama beveik 4 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Tiesa, yra ir gerų žinių. 95 proc. visų kibernetinių atakų įvykdoma dėl žmogiškos klaidos, tad daugumą programišių puolimų galima atlaikyti išpildžius viso labo du dalykus: pasikonsultavus su IT saugumo specialistu ir reguliariai primenant darbuotojams koks elgesys – nežinomų nuorodų spaudimas, asmeninio pašto naudojimas ir t. t. – kelia pavojų“, – patarimu dalinasi vadovas.

Būtina investuoti ne tik į technologijas, tačiau ir į darbuotojų kibernetinio saugumo žinių ugdymą. Jau kuris laikas naudojame specialią įvairaus tipo socialinės inžinerijos ir kitokio tipo kibernetinių atakų simuliacijos platformą. Ji leidžia ne tik pasimatuoti bendrą įmonės atsparumo lygį, bet ir suprasti, kur yra didžiausios darbuotojų žinių spragos. Be bendro pobūdžio kibernetinio saugumo e-mokymų, šios sistemos pagalba konkretūs darbuotojai mokomi atpažinti konkretaus tipo atakas, kuriose suklydo vykdytų simuliacijų metu. Taip užtikrinamas nuolatinis praktinių mūsų kolegų kibernetinių žinių ugdymas.

Pirminis sveikatos priežiūros lygis – tik internetu?

Jau šiandien apie 30 proc. Lietuvos gyventojų – pensinio amžiaus žmonės. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, pagal dabartines tendencijas, 2050 m. Lietuva gyventojų amžiumi bus viena seniausių šalių Europoje, o vidutinis amžius sieks 51 metus – 7 daugiau nei šiandien.

Senjorė sportuoja
Foto: Shutterstock

Pandemija išryškino daugelio šalių sveikatos sistemų iššūkius, bet kartu ir pasufleravo tam tikrus sprendimus. Šiandien daugybė žmonių su medikais bendrauja nuotoliniu būdu, taupydami ne tik jų laiką, tačiau ir saugodami sveikatą. Nuotolinis kontaktas su gydytoju netrukus galėtų tapti visuotinai priimta praktika. Štai į Lietuvą dydžiu panašioje Airijoje karantino metu viena bendrovė vaistus jau pristatinėja dronais.

„Vien išmanaus laikrodžio pagalba jau galima stebėti savo pulsą, miego kokybę, aktyvumą ir daugybę kitų svarbių parametrų. Pradėjus masiškai naudoti dar spartesnio ryšio technologijas, būdų stebėti organizmo būklę daugės, lengviau taps informaciją ir analizuoti, o debesyje esančioje saugykloje įžvelgti ir ilgalaikes tendencijas.

Ilgainiui gydytojas ne tik galės atlikti diagnozę žiūrėdamas į automatiškai išmaniųjų prietaisų surinktus duomenis, tačiau ir atlikti visą pirminę apžiūrą nuotoliniu būdu. Pirminis sveikatos priežiūros lygis apskritai visai netrukus galėtų tapti rimta alternatyva varginantiems vizitams į polikliniką, tą užtikrinti leidžia praktiškai visur jau dabar esanti infrastruktūra“, – esminius pokyčius prognozuoja P. Kuisys.

Žmogus – sprendimų priėmimo centre

Kiekviena krizė išryškina bei sustiprina tiek mūsų žmogiškąsias silpnybes, tiek stiprybes. Kritinėmis, didelio neapibrėžtumo ir nesaugumo sąlygomis baimės, impulsai ir silpnybės tarytum paaštrėja, analogiškai išryškėja ir mūsų stipriosios savybės. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje gana greitai išryškėjo ir skirtingi organizacijų segmentai – tos, kurių sprendimų priėmimo centre yra žmogus ir tos, kurios pasižymi didesniu „intravertiškumu“ – į savo rezultatus orientuota kultūra. Nesunku atspėti, kad antrosios – trumpalaikės sėkmės bendrovės.

„Šiandien, kai žmonės turbūt labiau nei bet kada taikos metu nerimauja dėl savo sveikatos, artimų žmonių ir savo ateities, gyvybiškai svarbu tinkamai komunikuoti, siųsti ramybės ir rūpesčio žinią, valdyti lūkesčius bei elgtis empatiškai. Šioje krizėje nėra ir negali būti laimėtojų, tad svarbu stengtis padėti tiems, kam pagalbos išties reikia. Dėmesio centre labiau nei bet kada turi būti darbuotojai, klientai bei tie, kam tos pagalbos labiausiai reikia. Suprantant, kad ištekliai – riboti, svarbu pasirinkti aiškią kryptį – tai gali būti medikai, mokymo priemonių stokojantys vaikai, darbo vietos. Ilgai kurtas bendrovių ir organizacijų įvaizdis bus nedaug ko vertas, nes mes gerai jaučiame tuos, kurie krizėje rodo lyderystę ir išlaiko žmogiškumą. Būtent jie ne tik išsaugos moralinį veidą, bet ir turės gerokai tvirtesnes augimo pozicijas po koronaviruso. Tas laikas čia pat, jis bus šiek tiek kitoks ir jau šiandien turime tam rengtis“, – reziumuoja P. Kuisys.