Klausiame, ką apie keturių dienų darbo savaitę mano įmonių atstovai. Kokios realios galimybės šią praktiką pritaikyti, kokius privalumus ir keblumus jie mato, kalbant apie praktinį ir teisinį darbo valandų trumpinimą.

Alma Reketienė
Foto: Asmeninins albumas

Patraukliausia – trumpesnę darbo savaitę išbandyti vasarą

„Kadangi jau kurį laiką svarstėme apie trumpesnės savaitės galimybę, tokios idėjos įgyvendinimas mums nesukeltų didesnių iššūkių. Matome, kad mūsų komanda susitvarkytų su darbu ir per trumpesnį laiką, tačiau mūsų darbo laikas priklauso ir nuo klientų, tai jei jis sutrumpėtų visiems, visi galėtume anksčiau baigti darbus ir skirti daugiau laiko poilsiui, šeimai ir savo pomėgiams. Pailsėję, laimingi darbuotojai yra vienas svarbiausių mūsų tikslų, tad ir kaip darbdaviui toks sprendimas atneštų naudos. Vis dėlto, atsižvelgiant į kitų sektorių situaciją ir įtaką, kurią šalies ekonomikai gali turėti COVID-19 pandemija, patraukliausiai skamba mintis trumpinti darbo savaitę pirmiausia vasaros laikotarpiu,– sako „Blue Bridge“ personalo direktorė Alma Reketienė.– Manau, kiekvienas darbuotojas džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis, visi laukia šventinių dienų, nes planų ir norų turime daugiau nei laisvo laiko. Aš galiu pasidžiaugti, kad mūsų darbuotojų įsitraukimas yra aukštas ir dauguma dirbame dėl rezultato, nepaisant darbo valandų. Paprastai galima sutikti kolegų ir savaitgaliais, kai užgriūva daugiau darbų, tai manau, kad nepajustume didelio skirtumo ir, sutrumpinus darbo valandas, ieškotume dar efektyvesnių darbo būdų.“

Mantas Dubauskas
Foto: Asmeninins albumas

Alternatyvus sprendimas – prastovos

„Manome, kad ilgesni savaitgaliai būtų aktualūs tuomet, kai darbdavys negali aprūpinti darbuotojų darbu. Tačiau kol kas trūksta informacijos, koks būtų teisinis reguliavimas tokiu atveju: ar atitinkamai mažėtų darbuotojo atlyginimas, kiek trumpėtų darbo laikas? Ar atlyginimas liktų toks pats?

„Lietuvos geležinkelių“ grupėje dirba daugiau nei 9 tūkst. žmonių, tad prieš priimdami sprendimus gerai pasveriame jų pasekmes. Kol nėra atsakymų apie ilgesnių savaitgalių sąlygas, sunku svarstyti apie privalumus ir trūkumus. Alternatyvus sprendimas tokioje situacijoje – prastovos, kai darbuotojas taip pat dirba trumpesnį laiką. Mes esame pasirinkę šią alternatyvą, jeigu jos prireiktų.
Esant dabartinei situacijai, „Lietuvos geležinkelių“ grupė siekia išsaugoti darbo vietas – teigia „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas. – Taip pat suprantame, kad darbuotojai nori jaustis saugūs dėl savo ateities. Todėl nuolat ieškome sprendimų, kurie padėtų išsaugoti darbo vietas bei didintų darbuotojų saugumą. Esame apsisprendę, kad jeigu karantino metu darbuotojai neturės pakankamai užduočių, jiems būtų pasiūlytos geresnės prastovų sąlygos, nei reikalauja įstatymas. LG grupėje nuspręsta darbuotojams prastovų dėl karantino atveju mokėti 50 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei 1300 eurų (jei atlyginimas – mažesnis nei 1300 eurų, darbuotojui mokamas buvęs atlyginimas).“

Aušra Bytautienė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Visiems vienodas grafikas – nelogiška

„Kai tokią idėją kažkas pasiūlo ir ši nuskamba viešai, galima tikėtis, kad ji tampa labiau girdima. Ir tai yra gerai. Nes, pripažinkime, vis dar yra tokių darbdavių, kurie matydami, kad darbuotojai sėdi viršvalandžius, juos netgi giria, bet tik pabandyk išeiti anksčiau, tai tuoj pažiūrės „kreivai“. Kitaip tariant, nesvarbu, dirbi ar darbus jau atlikai - sėdėk darbe ir viskas. Aišku, šiuo atveju nekalbu apie būtinybę dirbti iki tam tikros valandos, pavyzdžiui, parduotuvėse. Tai visai kas kita.
Tačiau nemanau, kad ilgesnių savaitgalių idėja turėtų tapti visiems privaloma. Pirmiausia, tai labai priklauso nuo organizacijos veiklos pobūdžio. Primesti visiems dirbti vienodu grafiku visgi nebūtų logiška.

Kiekvienas darbdavys suinteresuotas užtikrinti darbuotojo veiklos efektyvumą ir produktyvumą. Jeigu dėl ilgesnių savaitgalių darbų nepadarysim ir išeisim, nes neva „ilgasis savaitgalis“, sutikime, tai irgi ne sprendimas. Tas pats galioja ir atvirkštinėje situacijoje, jei darbuotojai dirba viršvalandžius. Tuomet būtina kelti klausimą, ar mes kaip organizacija nesutvarkom procesų, ar darbuotojas nesusitvarko,“ – mintimis dalijasi Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė. – Be to, natūralu, darbdavys suinteresuotas savo įmonės pelningumu, konkurencingumu. Kiek ilgesni savaitgaliai tam galėtų pakenkti ar pagelbėti, vėlgi priklauso nuo sektoriaus, verslo specifikos. Čia reikėtų ir ekonomistų nuomonės bei skaičiavimų.

Kur tikrai matyčiau naudą, ypač šių dienų kontekste, tai dėl emocinės, psichologinės žmonių būsenos gerinimo. Dar po praeitos krizės buvo kalbama, kad žmonėms prireikė daug laiko atsigauti emociškai, kartais tai užsitęsė net iki kelių metų. Tad darbdavio skatinimas kokybiškai ir daugiau pailsėti, išlaikyti darbo-gyvenimo balansą tikrai būtų sveikintinas. Pailsėję laimingi darbuotojai atlieka savo darbus efektyviau.

Kita vertus, darbo režimas labai priklauso ir nuo paties žmogaus. Nesinorėtų, kad eksperimentai būtų daromi su visais. Manau, protingiausia, kad kiekviena organizacija atrastų savo metodus, kurie veikia geriausiai.“