Jų, kaip darbuotojų, stipriosios pusės tarsi ir aiškios – greitai perpranta ir įvaldo technologijas, suranda informacijos, drąsiai kuria inovacijas, socialiniuose tinkluose nardo kaip žuvys vandenyje, beje, juos pasitelkę gali suformuoti kokią tik nori visuomenės nuomonę. Ir apie prekės ženklą, ir apie patį darbdavį. Kitaip tariant, geba būti neatremiamais influenceriais.

Vis dėlto, kalbant apie darbo rinką, daug diskusijų kelia santykiai su darbdaviu ir kolektyvu. Turint omenyje tai, kad po vienu stogu teks dirbti maždaug trims skirtingoms kartoms. Kaip su „skaitmenine“ karta turėtų bendrauti vadovas, kad įmonė gautų kuo daugiau naudos? Kaip į savo kompaniją pritraukti ir joje išlaikyti pačius talentingiausius?

Kitas svarbus, nors mažai keliamas, klausimas: kaip pačiai Z kartai išlikti konkurencingai darbo rinkoje, kai vis daugiau darbų sėkmingai atlieka robotai, dirbtinio intelekto sistemos? Galbūt, dar prieš renkantis specialybę, reikėtų pagalvoti ne tik apie tai, ką „skaitmeninės“ kartos žmogui daryti paprasčiausia (turiu omenyje technologijų valdymą), bet kokių savybių ir gebėjimų mašinos pakeisti negalės.

Darbovietė turi atitikti vertybes

Atrankų agentūros „Talent lab“ vadovė Laura Gylienė pasakoja, kad Z kartos atstovams technologijos iš tiesų labai svarbios. „Nesvarbu, į kokią poziciją pretenduoja, klientų aptarnavimo specialisto ar programuotojo, kompanija turi kurti technologijomis paremtus produktus. Pavyzdžiui, dėvėtų ar naujų drabužių pardavimo platforma, veikianti kaip mobilioji aplikacija, kelionių rezervacijos sistema (IT produktas), internetinės marketingo platformos, kuriomis naudojantis galima auginti pardavimus ir pan.“, – patirtimi dalijasi atrankų specialistė.

Kitas kriterijus renkantis darbovietę – gyvenimo būdas. „Jaunimui šiandien ypatingai svarbi ekologija, sveikata. Jie renkasi kompanijas, kurios turi tokias pačias vertybes, t.y. vadovas keliauja į darbą su dviračiu ar elektriniu transportu, kolegos sportuoja, propaguojama sveika mityba, rūšiuojamos šiukšlės“, – pasakoja L. Gylienė.

Ir, atrodytų, iš esmės individualistams, griežto vadovavimo besibaidantiems Z kartos atstovams labai svarbu įmonėje rasti mokytoją. „Nepaisant to, kad jiems gyvybiškai reikia būti suprastiems ir išgirstiems, ne mažiau svarbu darbe turėti žmogų, iš kurio galėtų pasimokyti ir sužinoti daug daugiau nei viešai prieinamuose šaltiniuose. Jie itin vertina tai, ko negali surasti internete“, – sako specialistė.

Gabija Viršilaitė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Įmonėje „Ignitis grupė“ žmonių ugdymo specialistės poziciją užimanti 22-ejų Gabija Viršilaitė sako iš tiesų vertinanti galimybę dirbti kompanijoje, kurioje gali mokytis iš daugiau patirties turinčių kolegų. „Mane asmeniškai motyvuoja mano komanda. Ji yra tokia skirtinga, bet tokia vieninga, labai ja džiaugiuosi. Turiu galimybę iš jų semtis patirties ir klausti patarimų. Žinoma, motyvuoja ir tai, kad manimi pasitiki: galiu prisidėti prie įvairiausių projektų, darbų, generuoti idėjas ir jas įgyvendinti. Turime galimybę į biurą atsivesti savo augintinius, yra lanksčios darbo valandos, – pasakoja Gabija. – Man patinka didelės ir tvirtos bendrovės, kuriose dirba įvairių sričių specialistai ir kurios nuolat keičiasi, tobulėja. Labai svarbu, kaip elgiamasi su darbuotojais. Gerai, kad darbo vietą pavyko pasirinkti, pasitikrinus, ar veikla ir kompanija man tinka. Visų pirma įmonėje buvau savanorė praktikantė. Atėjau, norėdama pasisemti komunikacijos žinių ir patirties žmonių ugdymo srityje. Artėjant praktikos laikotarpiui į pabaigą, nenorėjau iš čia išeiti.“

Trys kartos po vienu stogu

Psichologė Gintarė Jurkevičienė sako, kad Z kartos atstovai retai turi viso gyvenimo viziją ir nori uoliai siekti užsibrėžtų tikslų: „jie kitaip nei Y kartos atstovai, kurie šiandien dažniausiai užima direktoriaus, vadovo ar kompanijos savininko postus, ieško lengvesnių kelių ir neįpareigoja savęs siekti karjeros aukštumų, nes svarbiausia jiems yra teisingas gyvenimo būdas“, – sako moteris.

Bene daugiausia problemų, anot abiejų specialisčių, sukelia nenorėjimas laikytis taisyklių ir klausyti nurodymų. Iššūkiai prasideda jau vaikystėje, bendraujant su tėvais ir pedagogais: „vien tai, kad esi suaugęs, šiuolaikinio vaiko akyse tavęs nepadaro viršesnio. Jis drąsiai diskutuoja, reiškia savo nuomonę ir net ginčijasi, gali derėtis iki išprotėjimo. Pagarbą Z kartos atstovų akyse reikia nusipelnyti. Auklėti ne trumpais paliepimais, o derybomis ir paaiškinimais. Tai neretai išveda iš kantrybės vyresnius žmones ir jie puola pamokslauti apie jų laikus ir klupdymą ant žirnių. Tik bėda tokia, kad šiuolaikinio jaunimo pamokslai neveikia“, – sako psichologė.

Taigi, vadovai ir vyresni kolegos turėtų suprasti, kad tai asmenybių, o ne kareivių karta, kurią ugdyti reikia daug kantrybės ir išmonės.
„Autoritariškas vadovavimo stilius skatina Z kartos atstovus bėgti iš darbo vietos, o tarimasis, bendravimas „kaip lygus su lygiu“, laisvės suteikimas ir leidimas būti išskirtiniam skatina įsipareigoti ir dirbti tokioje darbovietėje,“ – aiškina G. Jurkevičienė.

Gintarė Jurkevičienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Štai Gabija pasakoja, kad, nepaisant stereotipų apie dabartinį jaunimą, jai bendrauti su skirtingo amžiaus kolegomis nėra sudėtinga. O vienintelis skirtumas, be didesnio patirties bagažo, yra požiūris į naujoves: „Bendraujant su kolegomis, pastebiu, kaip skiriasi požiūris į naujas veiklas, pokyčius. Vyresni kolegos yra linkę rečiau išeiti iš savo komforto zonos, kai jauniems žmonėms tai yra beveik kasdienybė. Nors jiems ir sunkiau priimti naujus iššūkius ar naujas idėjas, labai džiaugiuosi, kad jie tai daro ir prisitaiko, nors ir pamažu. Apskritai, gerbiu ir vertinu visus savo bendradarbius“, – kalba mergina.

Z kartos perspektyva

Tai, kas prieš dešimt ar penkerius metus atrodė kaip scenos iš fantastinių filmų, šiandien tampa realybe. Kompanija „Amazon“ jau turi daugiau nei 100 tūkst. sandėliuose dirbančių robotų, o Kinijoje, Dongguan mieste esančioje gamykloje „Changying Precision Technology“, užsiimančia mobiliųjų telefonų gamyba, mašinos pakeitė apie 90 proc. darbo jėgos, rašoma tinklalapyje futurism.com.

„Robotai niekada neatstos žmogaus, tačiau tam tikros pozicijos išnyks, nes jau ir dabar nyksta: tokios kaip parduotuvių darbuotojai, vairuotojai, gamyboje dirbantys specialistai, aptarnaujantis personalas ir pan. Juos jau dabar pakeičia išmaniosios technologijos, mašinas vairuoja robotais, savitarnoje mes ir patys save galime apsitarnauti, gamyboje taip pat dirba dirbtinio intelekto produktai“, – sako L. Gylienė.

Kalbant apie ateities perspektyvas, atrankų specialistė pripažįsta, kad paklausiausias specialybes prognozuoti sunku: „Ekologijos, medicinos ar farmacijos sektoriuje visada turėtų būti galimybių. Kitas pastebėjimas, juk robotus kažkam taip pat reikės prižiūrėti?.. Tam reikalingi IT specialistai, inžinieriai, technologijų specialistai“.

Beje, moteris pastebi, kad netolimoje ateityje keisis IT specialistų vaidmuo. Žmonės, pasirinkę būti šios srities specialistais, privalės turėti iš tiesų gilias savo darbo žinias ir neeilinių sugebėjimų. Atsiras daugiau konkurencijos. „Manyčiau, jog neilgai trukus visi mokėsime programuoti. Kiek tos žinios bus gilios ir ką suprogramuosime kitas klausimas, tačiau jau mokyklose mokoma programavimo pagrindų. Taip pat populiarūs būreliai, kur vaikai gilina programavimo įgūdžius. Nors Lietuva yra pateikusi save kaip technologijų šalį, programuotojų dar kurį laiką trūks. Kiek rinka bus pilna, priklauso nuo daug faktorių, nuo tokių kaip – kokie investuotojai pasirinks mūsų šalį kaip investiciją į darbuotojus, kokios technologijos bus ateityje ir kiek dabartiniai programuotojai galės persiorientuoti, kiek IT specialybes baigusių studentų rinksis dirbti pagal specialybę ir pan. Daug IT studijas baigusių jaunuolių pasirenka visai kitas pozicijas ir programavimą palieka šalia“, – savo apmąstymais dalijasi L. Gylienė.

Silpnybė, kuri turi tapti stiprybe

Jaunimui atrankų specialistė pataria mokytis bendrauti, pasitikėti savimi, reikšti ir valdyti emocijas. „Dažnam bendrauti per socialinius tinklus yra paprasčiau, bet svarbu nepamiršti ir tiesioginio kontakto. Kalbėdami ir būdami šalia mokomės suprasti kitą žmogų, įsijausti į jo būseną, jausmus. To robotai, bent jau kol kas, padaryti negeba“, – sako atrankų specialistė.

Tam pritaria ir įmonėje „Ignitis“ dirbanti G. Viršilaitė. Mergina sako, kad gebėjimas bendrauti, jausti kitą žmogų, kūrybiškumas yra tos savybės, kurios lemia, kad darbo rinkoje žmogus visgi yra ir bus nepakeičiamas. „Robotai jau yra mūsų kasdieniniame gyvenime, todėl nenuostabu, jog šis sektorius toliau sėkmingai augs. Atsižvelgiant į žmogaus kūrybiškumą, analitinius įgūdžius, orientaciją į rezultatą bei tikslų išsikėlimą, gebėjimą dirbti komandose, bendradarbiauti ir komunikuoti, šios savybės tik padės valdyti robotus, nurodyti jiems aiškias užduotis. Mano manymu, robotizacija kaip tik sukurs daugiau naujų darbo vietų. Kažkam reikės su jais dirbti, juos kurti ir tobulinti, teikti paslaugas, produktus. Taigi, didžioji dalis perspektyvių specialybių išliks IT srityje, tačiau ne ką mažiau bus svarbesnės specialybės, paremtos grynai žmogui būdingais gebėjimais“, – sako mergina – Tikiu, kad gyvas ryšys yra visiems reikalingas, tik ne visi gali tai įvardinti ar pripažinti.“