Maždaug nuo 8 iki 17 val., penkios dienos per savaitę – tokį mums įprastą darbo režimą atnešė XIX amžiuje vykusi industrinė revoliucija, rašoma interneto portale Youmatter. Buvo įprasta, kad vyrai fabrikuose dirba 12–15 val. per dieną, šešias dienas per savaitę. Natūralu, kad savininkai norėdavo pagaminti kuo daugiau, todėl stengdavosi maksimaliai išnaudoti turimą darbo jėgą. Visgi, natūralu ir tai, kad šitiek dirbdami, žmonės darydavo daugiau klaidų, dažniau patekdavo į nelaimingus atsitikimus, buvo prastos sveikatos, o apie nuotaiką neverta net kalbėti.

Ilgainiui britų tekstilės pramonės fabrikantas Robertas Owenas ėmė mąstyti apie tai, kad fabrikai daugiau uždirbtų, jei darbuotojai būtų sveikesni ir geriau jaustųsi. Taigi, XIX a. pradžioje savo fabrikuose jis sutrumpino darbo dieną iki 8 valandų, sakydamas, kad žmonėms reikia harmonijos tarp darbo ir laisvalaikio.

Po kurio laiko darbo sąlygas dar pagerino automobilių gamintojas Henry Fordas. Savo kompanijoje jis padarė eksperimentą, kuris parodė, kad darbuotojai dirba geriau, jei poilsiui turi dvi dienas per savaitę. Taip darbo savaitė tapo trumpesnė. Beje, jo verslui buvo daug palankiau, kad žmonės turėtų ne tik ilgesnius savaitgalius, bet ir atostogas. Galėtų sėsti į automobilį ir bent kelioms dienoms iškeliauti už miesto.

Koks darbo laikas geriausias

Produktyviai dirbti 8 valandas per dieną negalime dėl savo prigimties, sako mokslininkai. Mes turime biologinį ritmą ir, nors jūsų ritmas gali kažkiek skirtis nuo, tarkime, kaimyno, iš esmės mūsų organizmas veikia štai taip. Nuo ryto iki 13 val. aštriausias mūsų protas. Nuo 13 iki 15 – mūsų dėmesys silpsta, todėl gerai atlikti galime tik smulkius, didelio susikaupimo nereikalaujančius darbelius, o nuo 16 iki 18 val. – aktyvus mūsų kūnas. Taigi, tuo metu geriausia užsiimti fizine veikla.

Vaikai ir darbas
Foto: Shutterstock

Mokslininkų išvada vieninga – darbo diena turėtų trukti maždaug nuo 7 iki 13 val. Kitaip tariant, geriausia dirbti pradėti kuo anksčiau ir kuo anksčiau baigti.
Turėtume produktyviai atlikti darbus ir eiti namo ilsėtis, bendrauti, sportuoti, užsiimti savais hobiais. Taip protingai išnaudotume valandas, kuomet mūsų smegenys veikia geriausiai ir tas, kuomet protinei veiklai susikaupti nesugebame.

Turėtume žinoti, kad neproduktyvų darbą biure mokslininkai siejama su prastesne sveikata, 40 proc. didesne širdies ligų rizika, lėtiniu nuovargiu, stresu, galvos skausmais. Yra tyrėjų, kurie įsitikinę, kad ilgas darbo valandas beprasmiškai sėdėti prie darbo stalo yra taip pat kenksminga kaip rūkyti.