– Kodėl pasirinkote vaistininkės profesiją?
– Nuo mažų dienų ja žavėjausi. Kai nueidavau su mama į vaistinę, visada dėmesį traukdavo balti chalatai, stiklinės pertvaros, švara, tyla, gaminamų vaistų kvapai – viskas atrodė taip paslaptingai ir viliojančiai. Namuose žaisdavau „gydytojas-pacientas-vaistininkas“, buvo paruoštos ligos istorijos, receptų blankai, vaistai ir visa tai „išaugo“ į mano profesiją. Šį darbą dirbu jau 9 metus.
– Kas jums labiausiai patinka šiame darbe?
– Smagu gauti grįžtamąjį ryšį, kai klientas sugrįžta į vaistinę padėkoti už teisingą patarimą arba, kai užsuka nuolatiniai klientai ir sako: „Šiandien nieko nepirksiu, tik užėjau pasisveikinti“. Tai labai paglosto širdį.
– O kas nemaloniausia?
– Neslėpsiu, bet nemaloniai nuskamba, kai klientas atėjęs į vaistinę, ją pavadina parduotuve ar vaistininką – pardavėju.
– Tikriausiai žmonės dažnai klausia sveikatos patarimų: ar vaistininkas kompetentingas juos duoti? Smalsu, ar jums organizuojami mokymai apie ligas, jų gydymą, sveikatą?
– Vaistininkas visada gali patarti sveikatos klausimais ir įvertinęs kliento sveikatos problemas, kartais iškart supranta, kad reikalinga skubi gydytojo konsultacija ir vaistininko pagalbos nepakaks. Mums organizuojami mokymai dažniausiai būna apie rinkoje pasirodžiusius vaistinius preparatus naujais firminiais pavadinimais, pristatomos jų sudėtys, veikimo mechanizmai, vartojimas ir pan. Todėl bendros žinios apie ligas, jų gydymą ir panašius dalykus ateina tiek su patirtimi, tiek savarankiškai domintis, skaitant mokslinę literatūrą.
– Kaip manote, ar daug žmonės vartoja vaistų? Gal jų griebiasi per greitai ir per dažnai? Kalbu apie tokius atvejus, kai suskausta galvą, sunkiau užmigti...
– Manau, kad žmonės vartoja daug vaistų ir jų griebiasi per greitai. Netgi, kai yra galimybė pasirinkti natūralias ir saugesnes alternatyvas, renkasi greitai ir efektyviai veikiančius vaistus su stipriais šalutiniais poveikiais, negalvodami apie pasekmes.
– Kaip gydosi patys vaistininkai?
– Stengiuosi racionaliai vartoti cheminius vaistus, o jeigu nėra būtinybės, renkuosi natūralias liaudiškas priemones. Tačiau svarbiausia, rūpintis savimi, kad kuo mažiau sirgtum. Poilsis (miego režimas), sveika mityba, pasivaikščiojimas gryname ore, knygų skaitymas, kelionės – tai yra mano geros sveikatos receptas.
– Kas keisčiausio yra nutikę darbe? Na, toks atsitikimas, kurį artimiesiems ir draugams pasakojote, kaip pokštą.
– Kartą klientas atnešė į vaistinę maišelį su pasibaigusio galiojimo vaistais, kad mes sunaikintume. O tame maišelyje įvairiausio gėrio radau visiems gyvenimo atvejams: vaistai, arbatos, degtukai, elektros lemputė, tualetinis popierius, moteriškos kelnaitės...
– Tikriausiai vaistininkui ir psichologu tenka pabūti – atėję vaistų, žmonės pasidalija savo bėdomis. Kokia jūsų patirtis? Kaip pavyksta pačiai tų neigiamų emocijų neperimti?
– Vaistininkas turi ne tik daug žinoti, bet ir būti geras psichologas, nes labai svarbu, kaip bendraujama su žmonėmis. Pas mus lankosi nemažai vyresnio amžiaus nuolatinių klientų, kuriuos užtenka išklausyti, nuraminti, su jais pabendrauti, tarti gerą žodį ir žmogus pasijaučia geriau. Kartais užtenka tik paaiškinti, ar tikrai jiems reikalingas vienas ar kitas vaistas, o galbūt ne visuomet sveikatą būtina gerinti vaistais ir reikia tik pakeisti gyvenimo būdą. Tenka iškęsti nervinius išpuolius ir sugerti neigiamas emocijas, bet stengiuosi vadovautis posakiu: „Nesinešk darbo problemų namo“ ir kol kas man neblogai sekasi.
– Kaip, paskelbus karantiną, pasikeitė žmonių, užsukančių į vaistinę skaičius? Ką dažniausiai perka?
– Pirmąją karantino savaitę žmonių skaičius buvo smarkiai išaugęs, nes visi skubėjo apsirūpinti vaistais lėtinėms ligoms gydyti, o po to skaičius pamažu pradėjo kristi.
Perka gydytojų išrašytus vaistus pagal elektroninius receptus ir preparatus imuninei sistemai stiprinti. Taip pat ieško vienkartinių kaukių, pirštinių, dezinfekcinių skysčių rankoms.
– Kokie jausmai aplanko, kai tokiu pavojingu metu dirbate vaistinėje? Ar nėra baisu dėl savo sveikatos ir, ką darote, kad numalšintumėte įtampą?
– „Lieku darbe dėl tavęs, lik namuose dėl manęs“ – tai yra tas „varikliukas“ šiuo metu, kuris neleidžia blogoms mintims lysti į galvą. Tik žinojimas, kad tie, kurie lieka namuose ir laikosi karantino taisyklių, gali būti apsaugoti, leidžia man judėti į priekį ir mažiau galvoti apie situaciją pasaulyje.
– Kokie jūsų patarimai, kaip išvengti viruso, nekalbant apie dezinfekavimą, saviizoliaciją ir saugaus atstumo laikymąsi? Ką propaguojate pati?
– Svarbiausia yra poilsis, visavertė mityba ir pozityvus nusiteikimas.
