Paskutiniai Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad naujo darbo paieška gali užtrukti. Blogiausias scenarijus, kuomet darbo ieškoma vienerius metus ir ilgiau, ištinka netoli trečdalio (28 proc.) visų, ieškančių naujo darbo. 17 proc. žmonių darbą pavyksta rasti per 6–11 mėnesių, o 19 proc. darbo ieško 3–5 mėnesius. Žmonės, kuriems darbo surasti trunka neilgai (1–2 mėn.) sudaro 17 proc. O greičiau nei per mėnesį darbą randa vos kas dešimtas darbo ieškantis gyventojas.

Nepervertinkime savo galimybių

„Statistika rodo, kad nereikia pervertinti savo galimybių ir yra labai svarbu turėti sukaupus finansinį rezervą, kuris leistų išgyventi ir darbo paieškos laikotarpiu padengti bent jau būtinąsias išlaidas. Viena yra taupyti atostogoms, tačiau visai kas kita yra sukaupti reikiamą sumą nežinomo ilgio laikotarpiui, kai santaupos bus vienintelis pragyvenimo šaltinis, o jų reikės ir maistui, ir komunaliniams mokesčiams, gal net įsipareigojimams bankui ar vaikų ugdymui.

Deja, apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų su turimomis santaupomis išgyventų vos mėnesį, todėl būtų priversti skolintis“, – pranešime spaudai rašo „Credit24" Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė.

Sprendimą gerai apgalvokime

Lietuvos banko pernai atlikta apklausa atskleidžia, kad praradus pajamas 26 proc. Lietuvos namų ūkių galėtų pragyventi iki 3 mėnesių. Taip pat 26 proc. iš santaupų išgyventų ne ilgiau nei mėnesį, o 12 proc. – vos savaitę.

„Jei prarastų darbą, daugiau nei šešis mėnesius išgyventi nesiskolinę galėtų tik 17 proc. namų ūkių Lietuvoje – tai nesudaro net penktadalio mūsų gyventojų, kai tiek laiko susirasti naują darbą trunka netoli pusei jo ieškančių. Todėl pirmas patarimas būtų nepriimti skubių sprendimų ir nemesti darbo nežinant realių savo galimybių rasti naują, ypač, jei šeima turi vaikų ar didesnių finansinių įsipareigojimų. Tačiau visko gyvenime nesuplanuosi, todėl tokioms „staigmenoms“ būtų protinga taupyti“, – teigia D. Stoškuvienė.

Sutaupyti gali visi

Žmonės savo biudžetą valdo skirtingai, atsižvelgdami į savo kasdienius poreikius: vieni, vos gavę atlyginimą, iškart atsideda tam tikrą sumą pinigų nenumatytoms gyvenimo situacijoms, kiti taupymui skiria sumą, kuri lieka patenkinus poreikius. Kai kurie gyvena šia diena ir pinigų ateičiai neskiria visai. Nors taupymas yra individualus sprendimas ir viena formulė neveiks visiems žmonėms, tačiau D. Stoškuvienė teigia, kad, protingai skirstant biudžetą, sutaupyti galima.

„Maisto, būsto, transporto išlaidos yra neišvengiamos, bet net ir jas įmanoma šiek tiek apkarpyti. Pavyzdžiui, daugiau gaminti namie ir pasidomėti, kaip maisto nešvaistyti. Automobilį išmainę į viešąjį transportą, sutaupysite ne tik kurui skirtą sumą, tačiau ir kitų išlaidų, tokių, kaip automobilio priežiūra ar draudimas. O iškeitę jį į dviratį, sutaupytumėte sporto klubo abonemento išlaidas“, – sako finansų ekspertė.

Nebūtina atsisakyti malonumų

D. Stoškuvienė pabrėžia, kad nebūtina atsisakyti pramogų ar džiuginančių naujų pirkinių, tačiau norint atsidėti ateičiai ir spontaniškiems karjeros pokyčiams, nepatartina visai neplanuoti biudžeto ir gyventi „nuo atlyginimo iki atlyginimo“.

„Uždirbant vidutinį atlyginimą ir kas mėnesį atsidedant tik 10 proc. nuo atlyginimo, per du metus sukaupsite apie 2000 Eur. Jeigu jūsų būtinosios išlaidos sudaro apie 60–70 proc. atlyginimo, praradus darbą sutaupyta suma garantuos, kad jau tris mėnesius galėsite gyventi nesiskolindami. Atitinkamai taupydami būsite ramūs ir pasiruošę spontaniškiems pokyčiams darbe“, – pataria D. Stoškuvienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)