Jau nekalbant apie tai, kokį poveikį miego trūkumas gali turėti mūsų produktyvumui, atminčiai, gebėjimui susikaupti, ir kokių pasekmių gali turėti – pavyzdžiui, paskatinti pyktį, impulsyvumą, svorio augimą, didinti kraujospūdį ir širdies ligų riziką, rašoma tinklalapyje brightside.me.
Jei darbo diena prasidėtų po 10 ryto, tai teigiamai atsilieptų ir mūsų organizmui, ir piniginei.
Dr. Paul Kelley iš Oksfordo universiteto atlikto tyrimo duomenimis, darbo ar pamokų (paskaitų) pradžia po 10 ryto, greičiausiai, ir yra tas esminis pokytis, kurio reikia mūsų kūnui.
Prisitaikymas prie vidinio kūno ritmo padėtų mums ne tik išsaugoti energiją ir nervines ląsteles, bet ir sutaupyti šimtus ar net tūkstančius eurų, kuriuos išleidžiame vizitams pas gydytojus ir vaistams.
2015 m. dr. Paulas Kelley, kalbėdamas Britų mokslo festivalyje Bradforde, pasakė, kad miegas mūsų visuomenėje tapo didele problema, ir kad šiuolaikiniame pasaulyje visiems chroniškai trūksta miego.
Mes negalime išmokyti savo organizmo keltis tam tikru laiku
Pasak dr. P. Kelley, mes negalime pakeisti mūsų paros ritmo. Žmonės negali išmokti keltis tam tikru laiku. Nepaisant visų pastangų, žinduolių diena priklauso nuo saulės šviesos, ir mes šito sąmoningai nesuvokiame, nes saulė tiesiogiai veikia smegenis, o ne regą. Tad jei mes verčiame save keltis ar eiti į darbą anksčiau, nei šito nori mūsų kūnas, miego trūkumas mums sukelia didelį stresą – jaučiamės lyg kankinami.
Jei pradedame dirbti anksčiau nei 10 ryto, jaučiamės išsekę
Oksfordo universiteto tyrėjai teigia, kad darbuotojai, kurie yra priversti pradėti darbą anksčiau nei 10 valandą ryto, patiria stresą, jaučiasi išsekę, dažniau serga. Iki 55 metų mūsų paros ritmas visiškai neatitinka darbo dienos „nuo 9 iki 17 val.“ ritmo, ir tai neigiamai atsiliepia darbuotojų produktyvumui bei fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai.
Ankstyvas kėlimasis paskatina nerimą ir frustraciją
Pasak dr. P. Kelley, miego trūkumas gali paskatinti tokius pokyčius, kaip nuotaikų kaita, nerimas, pyktis, frustracija, svorio augimas ir pan. Be to, kai nubundame ne natūraliai, o nuskambėjus žadintuvui (ir vis nuspaudžiame mygtuką „snausti“), net ir atsikėlę jaučiamės mieguisti – tai vadinama miego inercija. Tai gali net 3-4 val. paveikti mūsų budrumą ir produktyvumą ir gali tapti nelaimingų atsitikimų ir avarijų priežastimi, sako tyrėjas Stuartas McFarlane‘as.
Tai ypač aktualu darbuotojams, kurie vos tik nubudę turi spręsti ekstremalias, pavojingas situacijas, pavyzdžiui, ugniagesiams, greitosios pagalbos tarnybos darbuotojams ir pilotams.
Miego stoka paskatina rimtus sveikatos sutrikimus
Netinkamas miego režimas ir miego stoka rimtai paveikia praktiškai visas vidines organizmo sistemas – virškinimo, širdies ir kraujagyslių, endokrininę ir kt.
Miego problemos gali iššaukti įvairias sveikatos problemas, pradedant nuo susilpnėjusios imuninės sistemos bei hormoninių pokyčių ir baigiant depresija, širdies ligomis ir netgi diabetu.
Dr. P. Kelley patikrino savo teoriją keliose Didžiosios Britanijos mokyklose, kuriose pamokos prasideda ne 8 ryto, bet 10 val., tad mokiniai turi galimybę ilgiau pamiegoti. Paaiškėjo, kad tokiose mokyklose mokiniai ne tik produktyviau dirba – jose geresnis lankomumas, vaikai mažiau serga, yra geresnės nuotaikos nei jų bendraamžiai įprastose mokyklose.
