JAV prekybos milžinė „Amazon“ jau yra užpatentavusi robotą, kuris kuria drabužius, o „Christie‘s“ aukcione Niujorke už kone pusę milijono dolerių parduotas portretas, tapytas dirbtinio intelekto. Šie pavyzdžiai rodo, kad robotai ir dirbtinis intelektas artėja prie sričių, kurios tradiciškai buvo priskiriamos žmogaus kūrybiškumui, rankų darbo autentiškumui.

Rankų darbas – vis dar vertybė

Apie tai, kurias sritis ir kaip paveiks robotizacija ir dirbtinis intelektas, nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje diskutavo įvairių sričių meno, mokslo ir verslo atstovai – rūbų dizaineris Robertas Kalinkinas, menininkas Algis Kriščiūnas, fotografas Donatas Stankevičius, „Fazer Bakery Baltic“ kepyklų gamybos ir tiekimo direktorė Zita Petkevičienė bei KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas docentas Gintaras Dervinis.

Diskusijos metu pristatytas tyrimas atskleidė, kad kaip didžiausią robotų keliamą grėsmę apklausti Lietuvos gyventojai įvardijo darbo vietų praradimą. Dėl to nerimą jaučia 66 proc. respondentų. Pusė apklaustųjų įsitikinę, kad dėl robotais paremtos gamybos nelieka žmogiškojo ryšio, kiek mažesnė dalis gyventojų (42 proc.) mano, jog mašinų pagaminti produktai ar teikiamos paslaugos praranda autentiškumą.

Kokios profesijos atstovai turėtų labiausiai nerimauti dėl savo darbo vietos? Didžiausia dalis Lietuvos gyventojų (24 proc.) mano, kad robotai ir dirbtinis intelektas ateityje pakeis vairuotojus, 22 proc. tokį likimą prognozuoja siuvėjams ir drabužių dizaineriams, 18 proc. – fotografams, 17 proc. – muzikantams, 15 proc. – juvelyrams ir 12 proc. virtuvės šefams bei kepėjams.

Diskusija apie robotizaciją ir dirbtinį intelektą
Foto: Organizatorių nuotr.

Nepaisant to, tyrimas atskleidė, kad rankų darbas vis dar suvokiamas kaip vertybė. Trečdalis apklaustųjų sutiktų sumokėti daugiau už rankų darbo produktą, o ne mažesnę sumą už serijinės gamybos daiktą.

Galime persistengti

KTU elektros ir elektronikos fakulteto, automatikos katedros vedėjas doc. G. Dervinis prisipažino, kad ir pats vertina rankų darbą ir jei reikėtų rinktis batus išeigai, rinktųsi rankų darbo, mat su jais jaustųsi labiau pakylėtas. Vis dėl to jis sutinka, kad ateityje robotizacija sparčiai įgaus pagreitį ir to nereikia baimintis. „Pažiūrėjus atgal, galime pamatyti, kad kažkada žmoniją gąsdino ir garo mašinos, ir elektra, ir informacinės sistemos. Visos naujovės iš pradžių priimamos atsargiai. Bet mūsų, mokslininkų, darbas yra parodyti teigiamas robotizavimo ir dirbtinio intelekto puses. Galbūt mes nebenorime dirbti tų sudėtingų darbų, kuriuos gali padaryti robotai, gal mūsų darbo kokybė yra nepakankama, gal nepakankamus kiekius gaminame. Tai kodėl gi neužleidus šių vietų robotams?“, – retoriškai klausė docentas.

Anot jo, kai kalbama apie robotus, žmonės dažniausiai įsivaizduoja terminatorius, matytus filmuose. Bet realiai tai gali būti programinis įrenginys, pakeičiantis žmogaus funkcijas, ar mašina. „Jei kalbėsime apie dirbtinį intelektą, jį kurdami mokslininkai bando atkartoti gamtos dėsnius, naudodami tam tikru algoritmus. Dirbtinis intelektas tėra šiek tiek sudėtingesnė matematika nei Pitagoro teorema. Ir dirbtinio intelekto pavyzdžių šiandien yra pakankamai daug: autonimiškai valdomi lėktuvai, vėžinių darinių ankstyvojoje stadijoje diagnozavimo įrangos. Pažengta nemažai, bet ateitis bus dar sudėtingesnė“, – teigė mokslininkas.

Anot jo, vienas pagrindinių skirtumų tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus kuriamo produkto – emocija. „Google kompanijos vienas iš padalinių kuria tą vadinamą skaitmeninį meną, paveikslus, paremtus dirbtiniu intelektu, kuria muziką, kur sujungia skirtingų instrumentų elementus, išgauna unikalius garsus. Dirbtinio intelekto nupiešti kūriniai irgi formuoja tam tikras emocijas. Ar mes jas priimame, kitas klausimas. Bet emocijas formuoja“, – teigė G. Dervinis.

Paklaustas, kokius robotizuotus išradimus kuria KTU studentai, docentas džiaugėsi, kad pasigirti yra kuo. „Mes daug kur naudojame robotizavimą ir dirbtinį intelektą. Nuo vaizdų apdorojimo sistemų – iki pagalbinio apvaisinimo. Vienas iš paskutiniųjų produktų – aparatas, kuris pridėtas prie maisto produkto gali pasakyti, ar šis jau pasenęs, ar dar tinkamas vartojimui“, – pasakojo mokslininkas.
Jis nesibaimina, kad ateityje dirbtinis intelektas ims vadovauti žmogui. „Jei minimizuosime autonomiškumą, pavojus bus mažesnis. Bet, žinoma, galime persistengti kurdami dirbtinį intelektą“, – teigė G. Dervinis.

Ieško netobulumo

Su docentu sutiko ir dailininkas bei fotografas Algimantas Kriščiūnas. „Aš tikiu, kad algoritmas gali labai lengvai viską sugalvoti: ir muziką, ir paveikslą, tarsi žmogaus tapytą. Bet tai ir liks „tarsi“, imitacija. Aš girdžiu dainas, sukurtas kompiuteriu, bet man vis tiek norisi žmogaus kūrinio, kad būtų gyvas žmogus, kuris išgyveno emocijas, paskatinusias tam kūriniui užgimti. Kompiuteris gali tobulai sukurti, bet mes ieškome netobulumo, savo paties atspindžio, gyvumo“, – diskusijoje svarstė menininkas.

Diskusija apie robotizaciją ir dirbtinį intelektą
Foto: Organizatorių nuotr.

Jam pritarė ir fotografas Donatas Stankevičius. Jis pristatė ir savo nuotraukų parodą, „Gardėsio“ prekės ženklo inicijuotą socialinį fotografijos projektą – „Mūsų duona kasdieninė“. Donatas įamžino dešimt profesijų, kuriose pagrindinis darbo įrankis – žmogaus rankos. Parodos tikslas – kviesti susimąstyti, ar šių žmonių rankų darbą gali pakeisti robotai bei kaip tai paveiktų galutinį produktą. „Klaida yra geras dalykas, nes mes esame žmonės. Aš tikiu, kad spaudos kioske dirbantį žmogų gali pakeisti robotas, bet juk smagu pabendrauti su gyvu žmogumi, kuris gali patarti, kokį žurnalą tau šiandien nusipirkti“, – sakė fotografas.

Bijoti reikia kai ko kitko

Kiek kitokią poziciją išsakė žymus drabužių dizaineris Robertas Kalinkinas. „Klaidos yra natūralu, nes mes ir patys galbūt esame evoliucijos klaida. Bet jei uždaroje patalpoje būtų trys diskusijos dalyviai ir vienas iš jų – dirbtinis intelektas, klausytojas, jų nematydamas, nesugebėtų atskirti, kuris yra kuris. Ar jums, kaip vartotojui, pavyktų atskirti, kuris duonos kepalas glostytas rankomis, o kuris – ne. Ar kas atskirtų, kuris muzikos kūrinys sukurtas žmogaus, o kuris – dirbtinio intelekto? Aš esu už tai, kad automatizacija ateitų į mūsų gyvenimą. Bet ateityje mūsų laukia visai kas kitko. Nes dabar robotas tėra mašina, kurią galima ištraukti iš elektros lizdo, bet reikėtų pasidomėti apie superintelektą. Jis bus internete, ir iš ten jo neištrauksi. Jis valdys bet kokį jūsų žingsnį“, – savo mintimis dalijosi dizaineris.

Diskusija apie robotizaciją ir dirbtinį intelektą
Foto: Organizatorių nuotr.

Dėl savo darbo vietos jis nesibaimina. „Mados pasaulyje yra sąvoka „couture“ – tai sudėtingas rankų darbas, yra „Haute couture“ – aukštoji mada. Jei kalbame apie vartojamą madą, rankų darbo ten būna apie 50 proc., „couture“ madoje – apie 80 proc., o „Haute couture“ gali būti ir visas 100 proc. Tai reiškia, kad rankomis buvo nukirpta avis ir viskas iki detalių padaryta paties žmogaus. Todėl visi turi pasirinkimą. Jei nori, moki daugiau ir gauni rankų darbo produktą, jei reikia pigios žaliavos, pasitelki technologiją“, – teigė R. Kalinkinas.

Anot jo, bijoti, kad robotai užims kažkieno darbo vietą nėra tikslinga, daug svarbiau akcentuoti rankų darbo unikalumą, kad šis būtų dar labiau vertinamas. Jis tiki, kad ateityje taip ir bus.