Kasmet apie 100 patentuotų išradimų

Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė skaičiuoja, kad Lietuvoje patentuojamų išradimų skaičius, vertinant praėjusio dešimtmečio kontekste, išlieka pakankamai stabilus – kasmet Lietuvoje turime šiek tiek daugiau nei 100 patentuotų išradimų.

Vis dėlto, pasižiūrėjus kitų Europos Sąjungos šalių patentuotų išradimų skaičių, nesame tarp pirmųjų.

„Europos Sąjungos kontekste nesame tarp pirmaujančių šalių. Tokią situaciją visų pirma lemia valstybės dydis bei ekonominis bei inovacinis potencialas. Tad lyginti save galime tik su artimomis dydžiu valstybėmis“, – kalbėjo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.

„Eurostat“ duomenimis, 2014 metais daugiausia išradimų registracijų buvo Švedijoje (349 milijonui gyventojų). Antroje vietoje atsidūrė Suomija (340 milijonui gyventojų). Toliau išsirikiavo Vokietija (256 milijonui gyventojų), Danija (244 milijonui gyventojų, Austrija (230 milijonui gyventojų) ir Nyderlandai (205 milijonui gyventojų).

Pietų ir Rytų Europos šalyse daug mažiau išradimų

„Eurostat“ ataskaitoje pabrėžiama, kad visos Pietų ir Rytų Europos šalys atsilieka išradimų skaičiumi, kur išradimų skaičius mažesnis nei penkiasdešimt milijonui gyventojų. Vienintelės išimtys tais metais buvo Italija (70 milijonui gyventojų) ir Slovėnija (66 milijonui gyventojų).

Lyginant Baltijos šalis, patentuotų išradimų skaičiumi labiausiai varžosi Lietuva su Latvija. Nors iki 2014 m. Latvija išradimų patentų skaičiumi kaip reikiant lenkė Lietuvą, prieš šešerius metus skaičiai supanašėjo ir išradimų skaičiumi išsiveržia tai viena, tai kita šalis.

Foto: Shutterstock

I. Urbonė teigė, kad Lietuvoje pareiškėjai aktyviausi patentuodami išradimus tokiose srityse kaip žemės ūkis, maistas, baldai, mediena, asmeninio naudojimo daiktai, sportas pramogos, technologiniai procesai, transportas, mechanika, fizika ar chemija.

„Lietuvoje ypač ryškūs nišiniai išradimai, pavyzdžiui, puslaidininkių, lazerių srityse. Jie priešingai nei išradimai mechanikos srityje, susiduria su daug mažesne konkurencija. Tai reiškia, kad nišinis išradimas gali turėti didesnį potencialą sėkmingai komercializacijai“, – svarstė pašnekovė.

Dalis Lietuvoje gimusių išradimų patentuojami Europos patentų tarnyboje

Čia vertėtų pridurti, kad ne visi Lietuvoje užgimę išradimai patentuojami šalies viduje, pavyzdžiui, farmaciniai išradimai patentuojami Europos mastu – Europos patentų tarnyboje.

I. Urbonė taip pat pastebi, kad paskutiniu metu Lietuvoje stebimas didėjantis dirbtinio intelekto sukurtų išradimų paraiškų skaičius.

„Lietuvos patentų paraiškų teikimo aktyvumas glaudžiai siejamas su ekonomikos situacija bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) teikiama finansine parama. Iki 2015 m. intelektinės nuosavybės projektams vykdyti MITA skyrė 1,6 mln. eurų. Iš viso per šį laikotarpį sėkmingai įgyvendinti 282 projektai, iš kurių 206 projektai skirti išradimų patentavimui ir 76 projektai – dizaino registracijai“, – skaičiais dalijosi Valstybinio patentų biuro direktorė.

Nuo 2015 m. priemone „Inopatentas“, finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų, iki šių metų pabaigos teikiamiems projektams įgyvendinti numatyta skirti 3 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Foto: Shutterstock

Apie 40 proc. visų patentų paraiškų – iš universitetų

Verta paminėti ir tai, kad Lietuvoje apie 40 proc. visų patentų paraiškų paduoda universitetai.

„Išradimo patentas yra teritorinės apsaugos dalykas. Išradimui patentu suteikiama apsauga galioja tik tos valstybės, kurioje gautas patentas, teritorijoje. Todėl Valstybinio patentų biuro išduotas išradimo patentas galioja tik Lietuvoje“, – akcentavo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.

Jei norima, kad išradimas būtų saugomas kitose užsienio valstybėse, galima paduoti patento paraišką Europos patentų organizacijai priklausančiose valstybėse. O jei norima, kad išradimas būtų apsaugotas ir kitose pasaulio valstybėse, galima pasirūpinti patentu kiekvienoje valstybėje atskirai arba pasinaudojant tarptautine išradimo patentavimo procedūra pagal Patentinės kooperacijos sutartį. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje patentų paraiškas registravo 33 užsienio valstybių piliečiai, 2018 – 24.

Taip pat išradimą patentavęs fizinis ar juridinis asmuo turi suprasti, kad patento išdavimas automatiškai negina patento savininko teisių: pats patento savininkas turi imtis teisių užtikrinimo priemonių pagal tos valstybės, kurioje galioja patentas, teisės aktų reikalavimus.